Spalio 24 d. ir gruodžio 12 d. 19 val. Vilniaus universiteto (VU) Teatro salėje vyks šokio spektaklis „Replika“ – naujas VU kinetinio teatro pasinėrimas į žmogaus santykį su dirbtiniu intelektu. Žiūrovų lauks drąsus, ribas išplečiantis scenos meno eksperimentas, kuriame DI tampa ne tik pagalbininku, bet ir pilnaverčiu kūrėju: formuojančiu vizualines struktūras, žadinančiu emocijas ir keliančiu esminius klausimus apie mūsų pačių tapatybę bei santykį su technologijomis. Tai – žaidimas ant realybės ir dirbtinumo ribos, kur nejaukumas svyruoja su euforija. Spektaklyje bus tyrinėjamas gyvybės fenomenas – kaip judesys, kaip pagrindinis evoliucijos varomasis veiksnys.
Režisierius Andrius Pulkauninkas pažymi, kad DI šiame procese buvo ne tik įrankis, bet ir bendraautorius. „Dirbtinis intelektas spektaklyje nebėra tik techninis sprendimas. Jis kuria vizualinę kalbą, kuri kartais atrodo net bauginanti. Žmogaus bruožai išsikreipia: akys tampa žvairios ar paklaikusios, žvilgsnis praranda kryptį, veido forma susiskaido. Drabužiai keičia savo faktūras, spalvas, ant jų atsiranda keistos formos, kvadratai, lyg DI pats klystų, bet kartu ir kurtų naują estetiką. DI nesiūlo „teisingo“ atvaizdo – jis siūlo mutaciją, perinterpretavimą, keistą, bet paveikią alternatyvą“, – sako režisierius.
A. Pulkauninkas atkreipia dėmesį į netikėtumo momentą, kuris atsiranda bendradarbiaujant su dirbtiniu intelektu. „Viena iš labiausiai jaudinančių DI savybių – jo savarankiškumas. Jis dažnai sukuria tai, ko iš jo net neprašome – netikėtus objektus, tekstūras, vizualinius sprendimus, kurie iš techninio elemento staiga virsta savarankiška menine išraiška. Tokie momentai ne tik vizualiai stebina, bet ir verčia susimąstyti – tarsi įsitrauki į pokalbį, kuriame DI atsako ne į tai, ko klausi, o bando nuspėti, kodėl apskritai klausi. Tai, ką DI generuoja, man dažnai primena baltąsias eiles – be aiškios struktūros, bet įgaunančias vertę, kai kažkas iš šalies pasako: „tai prasminga“. DI kuria tarsi iš nieko – be emocijos, be intencijos, bet mes suteikiame jo sukurtam vaizdui prasmę. Ir kai jis netikėtai pataiko į mūsų vidinę nuojautą, mes tai priimame kaip patvirtinimą. Tai abipusis žaidimas – mes ieškome DI pritarimo, o jo „atsakymai“ tampa prasmingi tik todėl, kad patys juos tokiais laikome“, – apie spektaklio kūrimo procesą pasakoja režisierius ir priduria, kad tokiu būdu tarp žmogaus ir DI užsimezga keistas, bet galingas grįžtamasis ryšys – pokalbis, kuriame abu ieško prasmės vienas kitame. Būtent tokioje nejaukioje, bet beprotiškai įdomioje zonoje gimsta „Replika“.“
Spektaklis kaip judesio manifestas
„Replika“ tyrinėja žmogaus ir DI sandūrą per šokį, vaizdą ir garsą. Spektaklį sudaro 12 trumpų veiksmų, iš kurių kiekvienas atspindi tam tikrą gyvybės, sąmonės ar civilizacijos vystymosi etapą. Judesio kompozicijos varijuoja nuo sinchroninių kontaktinių struktūrų iki dekonstruotų, individualizuotų fragmentų. Spektaklio choreografija sukurta glaudžiai bendradarbiaujant su VU Kinetinio teatro šokėjomis – joms buvo pateiktos choreografinės gairės, paremtos biologiniais ir fizikiniais reiškiniais: nuo planetų formavimosi iki vartotojiškos visuomenės refleksijos.
Scenoje skleidžiasi hibridiniai kūnai – tiek fiziškai, tiek estetiškai. Judesys čia tampa gyvybės metafora: replikuojantis, transformuojantis, įsikūnijantis vis nauju pavidalu. Spektaklis kviečia permąstyti, ką reiškia būti gyvam pasaulyje, kuriame kopijos kartais pakeičia originalą, o emocijas ir santykius gali simuliuoti nebe žmogus, bet algoritmas.
Kūnas, kodas ir kūrėjai
„Replika“ – tai ne tik technologinis ar biologinis terminas, bet ir metafora mūsų nuolatiniam prisitaikymui, atsinaujinimui ir savianalizei. Kiekvienas spektaklio judesys – tai replika, atliepianti amžinus gyvybės klausimus: kas yra meilė? Laisvė? Tapatybė? Priklausymas? Kur baigiasi žmogus ir prasideda jo technologinė versija?
Spektaklio projekcijos vaizduoja ne tik fizines transformacijas – nuo molekulių iki žmogaus, – bet ir emocinius peizažus, kuriuose DI tampa ne tik stebėtoju ar kartotoju, bet galiausiai – ir pačiu kūrėju. Vizualiniuose sluoksniuose organiška jungiasi su sintetiniu: plastikas, metalas, tekstilė ir elektronika tampa naujo pasaulio, naujos tikrovės statybine medžiaga. „Replika“ – tai veidrodis, į kurį žiūrime visi. Kartais jame atpažįstame save. Kartais – jau tik kopiją.
Spektaklio „Replika“ kūrybinę komandą sudaro kūrė režisierius Andrius Pulkauninkas, choreografė Goda Laurinavičiūtė, vaizdo projekcijų menininkas Šarūnas Kuckailis, kompozitorė Kotryna Jančauskaitė ir scenografė Eglė Jovaišaitė. DI šiame kūrinyje veikia kaip pilnavertis kūrėjas – projekcijų autorius, kurio generuojami vaizdai tampa ne tik fono elementu, bet ir aktyvia dramaturgine jėga.
VU Kintetinio teatro rodymas vyks spalio 24 d. ir gruodžio 12 d. 19:00 val. VU Teatro salėje.
Bilietus į spektaklį galite įsigyti čia.
Spektaklio pasirodymą organizuoja VU Kultūros centras.
