Kūrybinė edukacinė akcija AŠ GALIU! | 2020
Projekto rengėjai VU Kultūros centras ir VU Dramos teatras vykdė aktyvią kūrybinę edukacinę veiklą, skirtą VU teatro 450-osiomas metinėms, siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į pirmojo spektaklio „Hercules“ svarbą ne tik Vilniaus universitetui, bet ir Lietuvos teatro istorijai. Tuo tikslu buvo parengta ir oficialiai paskelbta Vilniaus teatro deklaracija, skelbianti, kad 1570 m. parodytas vaidinimas „Hercules“ buvo pirmasis viešai parodytas spektaklis visoje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje. O tai reiškia, kad Lietuvos teatro ištakos yra Vilniaus universitete.
Sukurtas ir net 7 kartus parodytas spektaklis „Heraklis“, kuris po 450 metų pertraukos tapo antrąja graikų mito interpretacija Vilniaus universiteto teatre. Taip pat įgyvendinta su šia tema susijusi kūrybinė laboratorija „Surask Heraklį savyje“, renginys, skirtas graikų mito interpretavimui, aktorinių įgūdžių ugdymo pratybos, Vilniaus jėzuitų gimnazijos moksleivių teatras parodė ano meto jėzuitinės dramos etaloninį pavyzdį, 1596 m. parašytą ir pastatytą pjesę „Filopatris“, kurią yra vaidinęs ir dabartinis VU teatras. Taigi VU teatro tradicijos puikiai tęsiamos. Apie jas projekto įgyvendinimo metu buvo nemažai diskutuojama.
Projektas iš dalies finansuotas LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.
Pažintiniai muzikos terapijos seansai | 2019
Kai žodžiai nepadeda ar nėra galimi, kai emocijas yra per sunku ar neįmanoma išreikšti žodžiais, susitikimas išreiškiant save per muzikos garsus, gali užpildyti tuštumą. VU Kultūros centras kvietė nebijoti tos tuštumos, o atsiverti naujai, autentiškai patirčiai.
Muzikos terapija grindžiama suvokimu, kad kiekvienas žmogus yra muzikali būtybė. Muzika iš esmės susijusi su gyvybingumu: muzikos pulsas ir ritmai kyla iš širdies veiklos, kvėpavimo ar judėjimo; melodijos randasi juokiantis, verkiant, šūkaujant ar dainuojant; visas patiriamų emocijų spektras yra išgyvenamas muzikos dermėse, harmonijose, ritmuose. Kiekvienas reaguoja į muziką ir geba kurti muzikinius ryšius. Muzikuoti su kitu asmeniu muzikos terapijoje tolygu bendrauti, bendradarbiauti: muzikiniai gabumai, muzikinis pasirengimas tam nėra būtini.
Muzikos terapijos seansus vedė, muzikos terapiją Vilniaus universiteto ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos jungtinėje magistro studijų programoje studijuojančios lektorės:
Zita Abramavičiūtė-Mučinienė, socialinių mokslų (edukologija) daktarė, Lietuvos muzikos terapijos asociacijos pirmininkė, Lietuvos atstovė Europos muzikos terapijos konfederacijoje. Dirba Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose-pagalbos centre „Šeimos slėnis“, kur taiko muzikos terapijos metodus darbe su vaikais, turinčiais specialiųjų poreikių. Domisi neurologine muzikos terapija, muzikos terapijos taikymo reabilitacijoje galimybėmis.
Mintautė Sūdžiūtė, psichologijos mokslų absolventė, eilę metų savo patirtį gilinusi organizacinės psichologijos srityje. Domisi muzikos terapijos taikymo galimybėmis autistiškų vaikų ir paauglių amžiaus grupėse.
Jurgita Žalgirytė-Skurdenienė, medicinos psichologė. Dirba su vaikais, turinčiais raidos sutrikimų ir jų šeimos nariais, teikia psichologines konsultacijas suaugusiems, veda mokymus psichologijos tema. Domisi receptyviąja muzikos terapija ir jos taikymo galimybėmis darbe su įvairias psichologines traumas patyrusiais žmonėmis.
Laura Budreckytė-Nivinskė, profesionali džiazo dainininkė. Dirba muzikinės dalies vedėja Lietuvos rusų dramos teatre bei aktyviai koncertuoja su grupe CinAmono, taip pat dirba Karalienės Mortos mokykloje, kur atlieka tyrimą apie muzikos terapijos poveikį paauglių savireguliacijos gerinimui. Domisi balso ir improvizacijos taikymo galimybėmis muzikos terapijoje.