Sidebar

Pasaulinė lindihopo diena minima gegužės 26-ąją – legendinio šokėjo, choreografo ir vieno svarbiausių šio šokio puoselėtojų Frankie Manning gimtadienį. XX a. 3–4 dešimtmečiuose Harleme gimęs lindihopas tapo ne tik šokio stiliumi, bet ir laisvės, improvizacijos bei bendruomeniškumo simboliu. Būtent Frankie Manning prisidėjo prie jo populiarinimo visame pasaulyje – energija, kūrybiškumas ir akrobatiniai elementai iki šiol įkvepia šokėjus įvairiose šalyse. Ši diena – puiki proga prisiminti gyvąją džiazo epochą, švęsti judesio džiaugsmą ir kartu su VU lindihopo šokių grupe pasinerti į ritmingą „swing“ kultūros atmosferą.

Nesvarbu, ar esi visiškas pradedantysis, ar jau seniai šoki lindihopą – prisijunk vienas, su draugais ar pora! Tavęs laukia gera muzika, lengva įžanga pradedantiesiems, šokiai, bendruomenė ir daug geros nuotaikos. 

📅 Gegužės 26 d., 19:00
📍 VU Sveikatos ir sporto centras, aerobikos salė antrame aukšte (Saulėtekio al. 2, Vilnius)

Renginio nuoroda: https://fb.me/e/5WtZMgiKr 

Informacija dalyviams:

📍Renginio metu gali būti fotografuojama ir filmuojama. Dalyvaudami sutinkate, kad medžiaga gali būti naudojama VU viešinimo tikslais.
📍Prieš renginį kviečiame išjungti mobiliųjų telefonų garsą.
📍Fotografuodami ar filmuodami koncerto metu, prašome netrukdyti atlikėjams ir žiūrovams. 
📍Dalindamiesi nuotraukomis socialiniuose tinkluose kviečiame pažymėti @vukulturoscentras ir kolektyvo paskyrą @vulindyhop.
📍Apgailestaujame, renginys vyks Vilniaus universiteto sveikatos ir sporto centro erdvėse, kurios, turi ribotą fizinį prieinamumą žmonėms su judėjimo negalia. Nuotolinė renginio transliacija nenumatyta.

Ačiū, kad padedate kurti jaukią atmosferą.


Vargonai – vienas seniausių muzikos instrumentų pasaulyje, skaičiuojantis daugiau kaip 2000 metų istoriją ir neretai vadinamas muzikos instrumentų karaliumi. Pasinerkite į spalvingą, įvairialypį vargonų muzikos pasaulį – Vilniaus universiteto vargonų studija „Unda Maris“ kviečia susitikti koncerte „Užburiantys garsai“.  

Vilniaus universiteto (VU) dramos teatras, tęsiantis ilgametę kūrybinę tradiciją, gegužės 15 d., 18:30 val. kviečia žiūrovus į spektaklį „Žadėtoji“. Šis kūrinys – savita Williamo Shakespeare’o tragedijos „Romeo ir Džuljeta“ interpretacija, kviečianti naujai pažvelgti į šeimos vaidų įtaką, asmeninės atsakomybės svarbą ir žmonių santykių subtilybes. Spektaklio režisierė – Felicija Feiferė, o spektaklio rodymą organizuoja VU Kultūros centras.

BILIETAI

„Žadėtoji“ – tai gilus W. Shakespeare’o pjesės perskaitymas, kuriame Džuljeta įkūnija Pažadą – viltį, kad galima nutraukti amžiną nesantaiką, tačiau kartu ir liūdną neišsipildymą dėl įsišaknijusių praeities klaidų. Klasikinės pjesės fone moderniai analizuojamos tėvų ir vaikų santykių, meilės sudėtingumo, likimo ženklų ignoravimo ir atsakomybės už savo veiksmus temos.

Spektaklio premjera, įvykusi praėjusių metų gruodį, sulaukė pasisekimo. Žiūrovai įvertino originalų režisūrinį sprendimą, erdvės gylį kuriančias vizualizacijas, lakonišką, subtilią scenografiją, įspūdingą choreografiją, emociškai gilias scenas ir klasikinės temos aktualumą šiandienos kontekste.

„Praeities nuodėmės siūlas jungia ir apraizgo dviejų šeimų gyvenimo istoriją. Nepastebint pranašiškų likimo ženklų, vis giliau klimpstama į tragišką baigtį. „Romeo ir Džuljeta“ – ne vien dėl siužeto įdomus kūrinys. Jis intriguoja ir dėl jame slypinčio paslapties kodo“, – pasakoja spektaklio režisierė F. Feiferė.

Ji pabrėžia, kad spektaklio kūrimo procesas buvo neįtikėtinai sudėtingas, tarsi pats autorius kerštavo už savarankiškus prasmių akcentus.

„Aktoriai, kaip patys pripažino, nebuvo pasiruošę tokiam krūviui – laiko ir darbo sąnaudoms. Tokia darbo patirtis atskleidė klasikinio kūrinio įgyvendinimo scenoje kainą, smarkiai paaugino visus kaip asmenybes. Suprasti ir įgyvendinti – ne tas pats. Mūsų laukia ilga kelionė, kol spektaklis iki galo subręs kokybiškai. Kaskart spektaklį rodant jis keisis ir mes esame tam pasiruošę“, – apie nenutrūkstamą kūrybinį procesą pasakoja spektaklio režisierė F. Feiferė.

Spektaklio rodymus organizuojančio VU Kultūros centro vadovė Gintė Jokubaitienė pabrėžia spektaklio svarbą ne tik teatrui, bet ir visuomenei: „Šis laikui nepavaldus kūrinys buvo kuriamas beveik dvejus metus, ir tai buvo ilgas, sudėtingas procesas, reikalaujantis ne tik didelės kūrybinės komandos atsidavimo, bet ir ypatingo aktorinio pasirengimo. Kurti spektaklius pagal klasikinę dramaturgiją – nepaprastas iššūkis, nes šie kūriniai turi savo istoriją ir tradicijas, tačiau taip pat reikalauja šiuolaikinio požiūrio, kuris sugebėtų juos atgaivinti ir suteikti naują gyvenimą. Vilniaus universiteto studentai, vaidinantys kaip tikri profesionalai, šiuo spektakliu praneša žinią, kad Vilniuje atgimsta teatras, kuris yra vertas platesnės publikos dėmesio ir vertinimų.“

Spektaklis pasižymi ne tik išskirtine klasikinio kūrinio interpretacija, bet ir kūrybiniu bendradarbiavimu su ypatingais profesionalais. Ilgametės teatro „Meno fortas“ scenografės dailininkės Nadeždos Gultiajevos kurta lakoniška scenografija, atidus kostiumų dizainas spektakliui „Žadėtoji“ suteikia subtilų estetinį atspalvį. Klasikinę tragediją šiuolaikiškumo pripildo ir nuo buitinio realizmo atitolina specialiai šiam spektakliui kurtos vaizdo projekcijų menininko Linarto Urniežiaus erdvinės vaizdo projekcijos, diktuojančios besikeičiančią veiksmo vietos atmosferą. Sudėtingos veikėjų išgyvenamos emocijos ir dramatiški kontekstai ypatingu būdu išreiškiami choreografų Agnės Rickevičienės bei trenerio Vileno Artiuniano Moreno kurtais šokių kovos intarpais.

VU dramos teatras, veikiantis nuo 1570-ųjų, yra svarbi VU ir Lietuvos kultūros dalis. Teatro kolektyvas, vedamas režisierės F. Feiferės, dar kartą įrodo, kad klasikinis teatras, paįvairintas modernia interpretacija, gali būti įkvepiantis, gyvas ir aktualus. Spektaklis „Žadėtoji“ – tai galimybė naujai atrasti W. Shakespeare’o kūrybą ir pasinerti į gilų dialogą su esminėmis žmonijos vertybėmis.

Praėjusį savaitgalį koncertų ciklas „Vilnius–Paris“ subūrė Sorbonos universiteto ir Vilniaus universiteto chorus bei orkestrus.
 
Atsigręždamas į 2024 m. Lietuvos sezoną Prancūzijoje, Lietuvos Respublikos ambasadorius Prancūzijoje Arnoldas Pranckevičius pažymėjo: „Sezonas sustiprino galimybes tęsti bendradarbiavimą ekonomikos, gynybos ir kitose srityse. Nes visų pirma yra kultūra, o paskui ją seka visos kitos sritys. Tai ypatingai akivaizdu Prancūzijoje.“
Būtent tai tęsia „Vilnius–Paris“ — kultūrą kaip ilgalaikių tarptautinių partnerysčių ženklą.
 
Dėkojame visiems, kurie prisidėjo prie šio muzikinio diptiko įgyvendinimo — atlikėjams, partneriams ir žiūrovams.
Koncertų ciklą organizavo Vilniaus universiteto Kultūros centras, vienijantis 16 meno kolektyvų ir kūrybinių studijų bei kviečiantis į įvairias kultūrines patirtis.
Nuotraukos: Monika Andrulytė
 

Ar įmanomas „happy ending’as“ pasaulyje, kuriame sprendimus vis dažniau pakeičia pažadai?

Šiuolaikinį jauną žmogų vis dažniau supa konstruojamas optimistiško rezultato įvaizdis, tačiau realūs sprendimai lieka neįgyvendinti. Ar įmanoma kitaip? Ar liks tik „dar vienas happyendingas?“

Vilniaus universiteto Kinetinis teatras pristato naują šokio spektaklį „Dar vienas happyendingas“ – ironišką, vizualiai intensyvų kūrinį, reflektuojantį šiuolaikinio jauno žmogaus būseną nuolat skubančiame, informacijos ir lūkesčių perpildytame pasaulyje.

Tai spektaklis apie laiką, kurio nuolat trūksta.
Apie tapatybę, kuri vis labiau konstruojama iš išorės.
Apie realybę, kuri vis dažniau pralaimi įvaizdžiui.

Spektaklio rodymai: 2026 m. balandžio 24 d., balandžio 30 d., gegužės 7 d.
Laikas: 19:00
Trukmė: 45 min.
Vieta: VU Teatro salė, Universiteto g. 3, Vilnius

BILIETAI


APIE KŪRYBINĘ KOMANDĄ

Vilniaus universiteto Kinetinis teatras – eksperimentinio scenos meno kolektyvas, jungiantis šokį, judesio teatrą ir tarpdisciplinines formas. Teatras nuosekliai tyrinėja šiuolaikinio žmogaus santykį su technologijomis, aplinka ir savimi, o kiekvienas kūrinys tampa savarankiška menine laboratorija.

Kolektyvui vadovauja režisierius Andrius Pulkauninkas, savo darbuose jungiantis fizinį teatrą, vizualinius sprendimus ir konceptualią dramaturgiją. Spektaklio kūrybinėje komandoje taip pat dalyvauja choreografė Goda Laurinavičiūtė, prisidedanti prie judesio kalbos formavimo ir sceninės struktūros kūrimo.

Scenoje susitinka judesys, projekcijos ir garsas. Projekcijos čia veikia ne tik kaip scenografija, bet ir kaip aktyvus spektaklio dalyvis, kuriantis įtampą tarp tikrovės ir konstrukto. Projekcijos gyvena kartu su šokėjais ir nuolat transformuojasi, atverdamos naujas prasmes. Vaizdo projekcijų kūrėjas – Šarūnas Kuckailis.

Spektakliui kuriama originali muzika gimsta iš pačio kūrybinio proceso. Repeticijų metu fiksuojami buitiški, iš pirmo žvilgsnio nepastebimi garsai, kurie vėliau tampa garso takelio pagrindu. Kompozitorė Kotryna Jančauskaitė kuria garsinį audinį, jautriai reaguojantį į šokėjų judesį, energiją ir spektaklio ritmą. Kiekvienas garsas pratęsia aktorių emociją už scenos ribų. Ši muzika egzistuoja tik scenoje, todėl kiekvienas pasirodymas tampa unikalia, vienkartine patirtimi.


Renginį organizuoja Vilniaus universiteto Kultūros centras, telkiantis 16 meno kolektyvų ir studijų, puoselėjančių ilgametes tradicijas bei kuriančių kultūrines patirtis. Naujausią informaciją apie renginius rasite centro svetainėje ir socialiniuose tinkluose:

https://www.instagram.com/vukulturoscentras/

Facebook renginys


Trumpa informacija žiūrovams:

📌 Renginio metu gali būti fotografuojama ir filmuojama. Dalyvaudami sutinkate, kad
medžiaga gali būti naudojama viešinimo tikslais.

📌 Kviečiame išjungti mobiliųjų telefonų garsą renginio metu.

📌 Fotografuodami ar filmuodami spektaklio metu, prašome netrukdyti atlikėjams ir žiūrovams.

📌 Dalindamiesi nuotraukomis socialiniuose tinkluose kviečiame pažymėti VU Kultūros centro bei VU Kinetinio teatro paskyras.

Ačiū, kad kuriate renginio atmosferą kartu.