Naujienos

Kalendorinių švenčių sutartinės – visiems VU bendruomenės nariams

VU Kultūros centras kviečia visus VU bendruomenės narius pasinerti į folkloro meną ir drauge mokytis kalendorinių švenčių sutartinių, lapkričio 13 d. ir gruodžio 2 d. 18.00 val. VU Didžiojoje auloje (M.K.Čiurlionio g. 21).
Mokysimės žiemos, pavasario, vasaros ir rudens kalendorinių švenčių sutartinių, kurias galima ne tik giedoti, bet akcentuojant apeiginę, maginę paskirtį, jas įprasminti, pasitelkiant choreografinį folklorą.
Viliamės, kad šokamosiomis sutartinėmis susidomės ne tik akademinis jaunimas, bet ir kiti VU darbuotojai, besidomintys senosiomis mūsų tautos tradicijomis ir norintys išsaugoti savo etninę savastį. Mokytis padės VU folkloro ansamblio „Ratilio“ nariai ir meno vadovė Milda Ričkutė.

Kalendorinių švenčių sutartinės FB


Sutartinės – itin archajiški polifoniniai lietuvių liaudies kūriniai. Tai rodo ir tekstai, ir choreografija, ir muzikinės ypatybės. Nežiūrint sutartinių archajiškumo (o galbūt kaip tik dėl to) stebina jų tobulumas, užbaigta forma, daugiabalsumo tipų įvairovė. Jose nepaprastai įdomiai į vieną visumą susipina muzika, žodis ir judesys. Muzikinis išraiškingumas, savitas ritmas su dažnomis sinkopėmis, kerinti monotonija veda ir atlikėją, ir klausytoją į magišką pasaulį, kone meditacinę būseną.
Ypač paveikios šokamosios sutartinės: saikingi, dažnai iškilmingi šokio judesiai – vaikščiojimas ratu, kryžmiškai arba vienos poros priešais kitą, pasišlubčiojant, patrepsint – (visa tai taip pat rodo seną sutartinių kilmę) – žiūrovą veikia užburiančiai. Šiuolaikinis žmogus giliai jaučia sutartinių jėgą, jų apeiginę prasmę.
Sutartinės, atsiradusios priešistoriniais laikais lietuvių liaudies apyvartoje, greičiausiai, ritualinėse apeigose, tačiau randančios kelią ir į šiuolaikinio žmogaus širdį, yra įtrauktos į Reprezentacinį pasaulio Nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.

Istorijų pasakojimo dirbtuvės lapkričio 17 - 19 d.

Istorijų pasakojimo dirbtuvės

Lapkričio 17 - 19 d. VU Kultūros centras organizuoja nemokamas istorijų pasakojimo (angl. storytelling) dirbtuves. Vietų skaičius labai ribotas, tad skubėk užpildyti registracijos anketą!

Mokėjimas gerai pasakoti istorijas yra pripažįstamas kaip ateities darbuotojų viena svarbiausių savybių. Gebėjimas išreikšti mintis sklandžiu naratyvu, kalbėti prieš įvairias auditorijas, galėjimas įkvėpti žmones – tai ateities lyderių savybės.

Dirbtuves ves profesionali šiuolaikinė pasakotoja Milda Varnauskaitė, šiuo metu gyvenanti ir dirbanti Nyderlanduose. Milda Amsterdame yra baigusi „Mezrab Storytelling School“, ruošiančią profesionalius pasakotojus. Ji reguliariai pasakoja Mezrab kultūros centre, nuolatos pasirodo daugybėje kitų vietų Lietuvoje ir Olandijoje. Pasakotoja yra storytellingo praktikė ir savo dirbtuvėse siekia praktinį žinojimą perduoti ir studentams.
Milda taip pat yra VU alumnė, čia įgijusi bakalauro ir magistro laipsnius filosofijos ir literatūros srityse.



Užsiėmimų laikai:

Lapkričio 17 d. 16-20 val.
Lapkričio 18 d. 16-20 val.
Lapkričio 19 d. 15-18 val.
Lapkričio 19 d. 19 val. Istorijų pasakojimo sal(i)onas. Atviras įėjimas visiems norintiems pasakoti savas arba išgirsti kitų istorijas!

Vieta: VU Kultūros centras, M.K.Čiurlionio g. 21, 344 auditorija(už Didžiosios aulos)

 

„Pro musica“ ir AŠ

Spalio 18 d. Vilniaus universiteto choras „Pro musica“ (vadovė Rasa Gelgotienė) iškilmingai minės savo 15-ąjį jubiliejų ir dovanos klausytojams šventinį koncertą šv.Jonų bažnyčioje. Į gimtadienio sūkurį argentinietiško tango ritmu besisukančio choro narius pakvietėme pasidalinti savo mintimis apie tai kodėl jie pasirinko šį chorą, kas per tuos metus buvo įsimintiniausia ir kuris kūrinys pareikalavo daugiausia iššūkių. Keli choristai pasvarstė, koks choras „Pro musica“ bus dar po 15 metų - neabejotinai vienys Universiteto darbuotojus bei alumnus, bus turtingas savo repertuaro gausa nuo K. Sen Sanso, iki V. Miškinio kūrinių. Kaip pasakoja U.Danielkienė: Pro musica“ yra ne tik choras bet ir bendruomenė, šeima, giminė. Kadangi turime daug mamyčių ir tėvelių, kurie vedasi savo vaikučius į repeticijas, vežasi juos į stovyklas bei keliones, tikiu, kad užaugę ir įstoję į universitetus jie prisijungs prie mūsų su nauja energija ir idėjomis.“. Optimizmo nestokojantis K.Vilkas , sako, jog net ir po dar 15 metų vis dar dainuos chore. Daugiau choristų atsakymų - apačioje. 

  1. Kas paskatino ateiti į chorą „Pro musicą“?
  2. Koks buvo vienas įsimintiniausių įvykių susijusių su šiuo choru?
  3. Kuris „Pro musicos“ kūrinys yra (buvo) pats sunkiausias, pareikalavęs daugiausia iššūkių?
  4. Kaip manote, koks bus choras „Pro musica“ po dar 15 metų?

IRMA JANONYTĖ

Choro „Pro musica“ prezidentė

Chore dainuoja 5 metus

I. Janonytė

1. Meilė muzikai ir tai, kad choro meno vadovė yra R. Gelgotienė.
2. Grand prix laimėjimas chorų konkurse Bialystoke 2016 m. ir choro meno vadovės parinktas kūrinys – Ola Gjeilo „Sunrise Mass“.
3. J. S. Bacho Mišios h-moll.
4. Apie tai tikrai pasikalbėsime po 15 metų!

 

 

 

 

 

 

 


AUDRIUS ALKAUSKAS

A. Alkauskas

1. Kai susikūrė „Pro Musica“, gyvenau užsienyje, tačiau iš tolo stebėdamas choro veiklos pradžią, visada žinojau, kad vos tik grįžęs gyventi į Lietuvą prisijungsiu prie choro. Taip ir nutiko. Šį chorą laikiau savu net tuomet, kai jame dar nedainavau – studijų metais lankiau Vilniaus universiteto chorą „Gaudeamus“, todėl tapsmas choro „Pro Musica“ dainininku man buvo lyg savaime suprantama tąsa.
2. Man gal labiausiai įsiminė ne įvykiai, o emocijos, susijusios su choru. Viena įdomi ir gana netikėta emocija – liūdesys, kuris apima, kai baigiame koncertų ciklą, grįžtame iš choro stovyklos ar kelionės. Man koncertų ciklai ar kelionės labiau patinka nei atskiri koncertai, nes tą pačią programą atliekame kelis kartus – tada muzika nuolat skamba mintyse, tu ją niūniuoji, gali pastebėti, kaip kaskart lipdamas į sceną choras pasirodo vis geriau. Todėl būna ir truputį liūdna, kai visa tai pasibaigia. Labai įsiminęs ir pakylėtas įvykis buvo 2014-ųjų metų Dainų šventė, kuri ilgam įsirėžė į atmintį (kažkodėl daug labiau, nei 2018-ųjų m.) Galbūt todėl, kad tai buvo mano pirmoji šventė su choru.
3. Kol mokaisi kūrinius, dauguma jų sunkūs – paminėčiau Dž. Rosinio „Mažąsias iškilmingąsias mišias“, V. A. Mocarto „Requiem“. Tačiau visi sunkumai pasimiršta, kai jau išmoksti kūrinį.
4. Kaip ir dabar, jis vienys Universiteto darbuotojus bei alumnus ir atliks K. Sen Sanso, V. Miškinio kūrinius. Choro repertuaras pasipildys naujais kūriniais, kurie bus sukurti per tuos ateinančius penkiolika metų.

 


VILTĖ STRIŪKIENĖ

VU Filosofijos fakulteto alumnė

Chore dainuoja 8 metus

V. Striūkienė

1. 7 metus prieš tai dainavau chore „Virgo“, tačiau atėjo toks metas, kai pasijaučiau chorą „išaugusi“. Prieš metus nemažai „Virgo“ dainininkių buvo perėjusios į „Pro musica“, todėl, matyt, dar ir pasijaučiau vieniša. Be to, pati sukūriau šeimą ir natūraliai kilo noras prisijungti prie vyresniųjų.
2. Įvykių su choru buvo labai daug ir labai įvairių – sunku išrinkti įsimintiniausią. Labai ryškiai įsiminė tas kartas, kai su ansambliu dalyvavome vokalo konkurse ir užėmėme 1 vietą. Buvo labai geras jausmas kartu su dar trimis balsais kartu atliktu kūrinį. Visai kitas patyrimas nei dainuoti chore.
3. Iš tiesų, visi stambios formos kūriniai, kuriuos mes dainuojame, reikalauja kruopštaus darbo ir atsidavimo. Jei dėl kažkokių priežasčių choristas ilgą laiką negali dalyvauti repeticijose, jam po to būna tikrai nelengva.
4. Tikiuosi, kad bus toks pats gyvybingas, draugiškas ir rimtai žiūrės į muzikavimą.

 

 

 

 


KĘSTUTIS VILKAS

Chore dainuoja 7,5 metų

K. Vilkas

1. Visą gyvenimą brązginau gitara, domėjausi bardų ir kitokia muzika, tačiau ilgainiui tai tapo nebe taip įdomu, pajutau, kad norisi padirbėti su profesionalais ir išmokti kažko naujo ir įdomaus. Ieškojau galimybės pasimokyti vokalo, o čia pasitaikė tuometinis kolega Mantas Lekštys, chore dainuojantis nuo pat jo įkūrimo iki šiol. Jis ir pasiūlė prisijungti prie choro.
2. Žinoma, Dainų šventės. Su choru jau dalyvavau dviejose.
3. Buvo nemažai tokių, bet gal sunkiausios buvo Karlo Orfo „Carmina burana“ greitakalbės.
4. Ko gero, po 15 metų dabartinių choristų tebus likę apie šeštadalį, bet įsivaizduoju, kad aš net ir tada vis dar dainuosiu.

 

 

 


 

EDMUNDA RUDZEVIČIENĖ

VU centrinės administracijos darbuotoja

Chore dainuoja 3 mėnesius

E. Rudzevičienė

 1. Begalinis noras dainuoti (dainavau choruose nuo pat 1 klasės), taip pat darbas Vilniaus universitete ir noras Universitetą susieti ne tik su darbu, bet ir su poilsiu – dainavimu, muzikos terapija, bendravimu su naujais žmonėmis, kuriuos jungia bendra meilė dainavimui.
2. Kadangi choro narė esu tik nuo liepos mėnesio, kol kas pats įsimintiniausias įvykis buvo koncertas Liepojos koncertų salėje „Lielais Dzintars“ rugsėjį vykusių Baltijos jūros choro gastrolių metu. Bet neabejoju, kad įsimintinų įvykių dar patirsiu ne vieną ir ne du.
3. Martin Palmeri „Misa a Buenos Aires“ – sudėtingas, bet labai ypatingas, netikėtas (klasiką ir tango ritmus supinantis), užburiantis, kaskart jį atliekant vis kitaip skambantis ir dėl to be galo nuostabus stambios formos kūrinys.
4. Iš paauglio virs suaugusiuoju: bus dar profesionalesnis, bet vis tiek jaunatviškas, novatoriškas, dar labiau įtraukiantis ir stebinantis klausytojus puikia muzika.

 

 

 


ANDRIUS RUSECKAS

VU Fizikos fakulteto alumnas

Chore dainuoja 3 metus

A. Ruseckas

1. Į chorą atėjau vedinas intuicijos, vaikystės patirčių ir netikėtai išsidėsčiusių žvaigždžių.
2. Pirmasis koncertas. Jaudinausi, bet viskas atrodė pasakiškai.
3. Bachas.
4. Klasiškai modernus!

 

 

 

 

 

 

 


UGNĖ DANIELKIENĖ

VU Tarptautinio verslo mokyklos alumnė

Chore dainuoja 8 metus

U. Danielkienė

1. Baigiau Balio Dvariono muzikos mokyklą, lankiau mokyklos chorą bei įvairius ansamblius. Įstojus į Universitetą noras dainuoti niekur nepradingo, tad nusprendžiau ieškoti muzikinės bendruomenės Universitete.
2. 2017 m. vykusi kelionė į Ispaniją. Tada dėl Prancūzijos oro dispečerių boikoto iškilo grėsme, jog mūsų pasirodymas Granadoje neįvyks. Keturių jaunuolių skrydžiai buvo atšaukti likus 9 valandoms iki išvykimo, ir aš, žinoma, patekau į tą ketveriukę. Lyg tyčia tai buvo pirmas kartas, kai aš organizavau kelionę chorui – kiek buvo patirta streso ir nerimo... Galiausiai visi susitikome, drauge suradome naujus skrydžius, suplanavome išvykimą į Granadą ir leidomės į beveik parą trukusią kelionę. Skridome lėktuvais, važiavome traukiniais, autobusais ir mašinomis. Nepaisant visų negandų kelionės pradžioje, tai buvo pačios puikiausios gastrolės, nes visi įrodėme, jog choras mums yra labai svarbus, ir nesvarbu kokioje aklavietėje beatsidurtumėme – sutelkę jėgas kartu galime atrasti sprendimą.
3. V. A. Mocarto „Requiem“.
4. „Pro musica“ yra ne tik choras bet ir bendruomenė, šeima, giminė. Kadangi turime daug mamyčių ir tėvelių, kurie vedasi savo vaikučius į repeticijas, vežasi juos į stovyklas bei keliones, tikiu, kad užaugę ir įstoję į universitetus jie prisijungs prie mūsų su nauja energija ir idėjomis.

Vargonų ir judesio improvizacijų sintezė spektaklyje „Exodus“

Exodus

„Įsivaizduokite bažnyčios priekyje besirangančius žmonių kūnus, plastiškai judesiu imituojančius biblinę istoriją apie izraelitų išėjimą iš Egipto. Jiems akompanuoja paslaptingi vargonų garsai, sklindantys iš didžiausių Lietuvos vargonų balkono. Ir visa ši judesio ir garsų sintezė niekada nepasikartos, nes yra improvizuojama čia ir dabar,” - pasakoja vargonininkas Vidas Pinkevičius.
Šeštadienį, spalio 19 d., 18 val. VU Šv. Jonų bažnyčioje pirmą kartą Lietuvoje vargonininkas Vidas Pinkevičius ir VU kinetinė teatro trupė improvizuos spektaklį „Exodus“.
Kaip pasakojo vargonų improvizacijos tradicijas Lietuvoje puoselėjantis V. Pinkevičius, mintis surengti improvizuotą spektaklį tokia tema kilo VU kinetinės teatro trupės vadovui Andriui Pulkauninkui.
„Kadangi su VU kinetinio teatro trupe prieš keletą metų jau esame sėkmingai improvizavę spektaklį „Pasaulio sukūrimas“, norėjosi dar kartą susitikti ir sukurti dar vieną biblinę istoriją. Kai prasitariau Andriui, jis nedvejodamas sutiko ir pasiūlė „Exodus“ arba išėjimo iš Egipto temą, kuri labai tiks sakraliai VU Šv. Jonų bažnyčios atmosferai“, – mintimis dalinosi vargonininkas.
Trupė, vadovaujama režisieriaus ir choreografo A. Pulkauninko, įkurta Vilniuje 1999 metais. Nors nuolat kito nariai ir pavadinimas, ji liko ištikima fizinio-vizualinio-neverbalinio teatro tradicijoms, bandymams sujaukti publikos sąmonę absurdiškais sceniniais eksperimentais.
Vienintelė pripažįstama teatro forma – formos nebuvimas. Vienintelė egzistencijos išraiška – takumas. Jei kas nors gali pastebėti formą, tai reiškia, kad ji jau nebegyva. Trupė propaguoja gyvas improvizacijas, natūralių efektų ir elementų (ugnis, molis, durpės, smėlis, ...) bei rizikos faktoriaus (pavojingi įrankiai, aštrūs daiktai) panaudojimą kaip priemonę pažadinti miegantį žiūrovą, jį supurtyti ir šokiruoti. Pasirodymai vyksta tiek uždarose erdvėse, tiek lauke, dažnai palikdami keistumo pojūtį, stiprų rizikos potyrį (2 trupės nariai dirba kaskadininkais kino studijoje). Visa tai sukuria ironišką grotesko ir absurdo kombinaciją, iškelia individo savitumo, asmenybės išraiškos, vienatvės, konflikto su visuomene klausimus, šiandieninės vartotojiškos visuomenės gyvenimo tuštumos ir beprasmybės jausmą.
Trupė dalyvauja netradiciniuose renginiuose, meno parodose, koncertuose, kino (video) projektuose, šokio bei teatro festivaliuose. Palaikomi ryšiai su Lietuvos ir pasaulio profesionalia šiuolaikinio šokio, teatro bei pantomimos scena. Teigdama, kad „nėra ribos tarp profesionalo ir mėgėjo, yra tik riba tarp gero ir blogo spektaklio“, trupė organizuoja alternatyvų tarpdisciplininių menų festivalį „Atvira“ bei kūrybines dirbtuves, į kurias kviečia žmones, nepriklausomai nuo to, kokiai mokyklai jie priklauso: teatro ar šokio, profesionalų ar mėgėjų...
A. Pulkauninko kinetinė trupė dalyvavo ir pelnė pripažinimą daugybėje tarptautinių festivalių, pradedant Europa (Lietuva, Ispanija, Prancūzija, Italija, Vokietija, Švedija, Kroatija, t.t.), baigiant Lotynų Amerika(Kolumbija, Venesuela) bei Šiaurės Amerika (Kanada ir JAV).
Dr. Vidas Pinkevičius yra aktyvus vargoninės improvizacijos ir vargonų meno populiarintojas ir garsina šį instrumentą per įvairias paskaitas, seminarus, demonstracijas ir koncertus.
V. Pinkevičius baigė bakalauro ir magistro studijas Lietuvos Muzikos Akademijoje. Jis taip pat studijavo vargonų, improvizacijos ir klavesino klasėse pas prof. P. Ruiter-Feenstra Rytų Mičigano Universitete (JAV), kur įgijo humanitarinių mokslų magistro diplomą. 2006 metais baigė Nebraskos-Linkolno Universitetą (JAV) pas prof. Q. Faulkner ir G. Ritchie, įgijo Muzikos menų daktaro laipsnį ir apsigynė disertaciją apie improvizaciją Bacho stiliumi.
V. Pinkevičius laimėjo keletą prestižinių stipendijų ir konkursų, tarp jų Geriausio atlikėjo konkursą Rytų Michigano universitete (2002). Jis koncertavo įvairiose Europos šalyse ir JAV, tarp jų ir keletoje tarptautinių festivalių. V. Pinkevičius dalyvavo prestižiniuose meistriškumo kursuose Švedijoje, Austrijoje, Nyderlanduose, JAV ir kitose šalyse. Kaip solistas, grojo su svarbiausiais Lietuvos orkestrais. Kartu su žmona, dr. A. Motūzaite-Pinkevičiene, jis dažnai groja vargonų duetus. V. Pinkevičius yra Vilniaus universiteto vargonininkas ir kartu su Aušra Motūzaite-Pinkevičiene vadovauja VU vargonų studijai "Unda Maris".
Šis renginys yra VU Kultūros centro organizuojamo ciklo „Muzikos valanda VU Šv. Jonų bažnyčioje“ dalis. Ciklo organizatoriai siekia supažindinti klausytojus su daugiau kaip 2000 metų istoriją turinčiu Muzikos instrumentų karaliumi, didžiausiais Lietuvos vargonais, atskleisti šio instrumento grožį ir itin plačias galimybes bei siūlo pasižiūrėti nemokamą video ekskursiją po VU Šv. Jonų bažnyčios vargonus: http://www.organduo.lt/lt
Įėjimas nemokamas.

Vargonų, fleitos ir violončelės dialogai spalio 12 d. VU Šv.Jonų bažnyčioje

Faustos Vilijos Raščiutės Žanos Miniotaitės ir Medos Petrauskaitės foto asmeninio archyvo nuotrauka

„Norėdamos kad šis koncertas būtų ypatingas, visos nusprendėme pagroti solo. Manome, kad klausytojams turėtų būti įdomu išgirsti kiekvieno instrumento tembrus ir unikalų skambesį. Siekdamos, kad koncertas būtų turiningas ir kontrastingas bei norėdamos supažindinti klausytojus su įvairių muzikos stilių įmantrumu ir specifika, parinkome įvairių stilių programą,” - sako vargonininkė Fausta Vilija Raščiutė. 

Šeštadienį, spalio 12 d. 18 val. VU Šv. Jonų bažnyčioje Baroko ir Romantizmo muzikos mylėtojai yra kviečiami į koncertą „Vargonų, fleitos ir violončelės dialogai”, kuriame muzikuos vargonininkė F.V. Raščiutė, fleitininkė Meda Petkauskaitė ir violončelininkė Žana Miniotaitė.

Koncerto programoje skambės Johanno Sebastiano Bacho partita „Christe, der du bist der helle Tag“, J.S. Bacho Siuita violončelei solo Nr. 3 C-dur, Carlo Philippo Emanuelio Bacho Sonata fleitai solo a-moll, Johanneso Brahmso choralas vargonams „Herzlich tut mich verlangen“, J.S. Bacho Sonata fleitai e-moll, J.S. Bacho choralas „Ich ruf zu dir, Herr Jesu Christ“, Carlo Alfredo Piatti Kaprisas violončelei solo Nr. 7 ir Theodoro Dubois „Grand Choeur“.

Vargonininkė Fausta Vilija Raščiutė gimė 1989 m. Savo pažintį su muzika pradėjo būdama 6 metų, mokydamasi groti smuiku (Vilniaus Algirdo muzikos mokykla, Vilniaus Balio Dvariono muzikos mokykla). Toliau smuiko studijas tęsė įstojusi į Vilniaus J. Tallat-Kelpšos konservatoriją (dėst. V. Klovaitė). Taip pat grojo fortepijonu (dėst. S. Lapėnaitė). Jau mokydamasi J. Tallat-Kelpšos konservatorijoje susidomėjo vargonais ir pradėjo lankyti vargonų pamokas pas prof. Virginiją Survilaitę. Baigusi J.Tallat-Kelpšos konservatoriją, 2010 m. įstojo į LMTA, prof. Virginijos Survilaitės vargonų klasę. Taip pat mokėsi groti klavesinu  (Doc. G. Kviklio klasė). 2014 m. stažavosi pagal Erasmus mainų programą Sardinijoje (Kaljaris) prof. Angelo Castaldo vargonų klasėje. 2016 m. baigė LMTA vargonų magistro studijas.

Studijuodama Lietuvoje yra dalyvavusi daugelyje meistriškumo kursų, (dėst. Theo Jellema, Angelo Castaldo, Ulrike Theresia Wegele, Larisa Bulava, Josef Serafin, Hannfried Lucke, Lepoldas Digrys ir kt.). 2013 m. dalyvavo dėst. Matthias Havinga meistriškumo kursuose, kurie vyko Olandijoje, Amsterdame (ORGELPARK). Taip pat koncertavo kaip solistė ir su daugeliu muzikos atlikėjų.

Baigusi studijas LMTA, vargonininkė nuolatos tobulinasi žymių profesorių vedamuose vargonų meistriškumo kursuose, taip pat lankosi įvairiuose muzikos interpretacijos seminaruose bei koncertuose. Daug koncertuoja kaip solistė ir kamerinių ansamblių dalyvė, Lietuvoje ir užsienyje. Vargonininkė atlieka įvairių stilių muziką, ypatingai domisi barokinės muzikos interpretacija. 2019 m. ji surengė savo koncertų ciklą ,,Pašnekesiai su J. S Bachu‘‘, skirtą J. S. Bachui paminėti.

Atlikėja yra kviečiama dalyvauti tarptautiniuose vargonų muzikos festivaliuose. Taip pat dainuoja vargonininkų vokaliniame ansamblyje, su kuriuo koncertuoja Lietuvoje ir užsienyje. Su šiuo ansambliu dalyvavo kantatų projekte Dresdene. ( Kantatenprojekt der Hochschule fur Kirchenmusik Dresden). F.V. Raščiutė vargonuoja įvairiose Lietuvos bažnyčiose, bei turi fortepijono ir vargonų mokinių.

Meda Petkauskaitė, gimusi Kaune 1993 m., fleita pradėjo groti būdama devynerių. Mokėsi J. Naujalio muzikos gimnazijoje, kurią baigė 2012 m. mokytojos Aušros Lukoševičiūtės klasėje.  Tais pačiais metais įstojo į Lietuvos Muzikos ir Teatro Akademiją. 2015 m. pagal Erasmus mainų programą studijavo Milano G. Verdi konservatorijoje (Italija). Bakalauro studijas baigė 2016 m., o magistro – 2019 m. profesoriaus Valentino Gelgoto klasėje.

Kaip solistė yra grojusi su Lietuvos kameriniu, Kauno miesto simfoniniu orkestru bei LR VRM pučiamųjų orkestru. 2015/2016 metų sezonui buvo pakviesta užimti piccolo fleitos vietą Lietuvos nacionaliniame simfoniniame orkestre. M. Petkauskaitė dalyvavo daugelyje meistriškumo kursų: William Bennett (Londono Karališkoji muzikos akademija), Ilze Urbane (Latvijos nacionalinis simfoninis orkestras), Rune Most (Odensės simfoninis orkestras) ir kt. 2012 m. Paryžiuje dalyvavo IV Prancūzų fleitininkų konvencijoje, kur galėjo gyvai išgirsti fleitininkus, tokius kaip James Galway, Emmanuel Pahud, Denis Bouriakov.

Petkauskaitė yra nacionalinių bei tarptautinių konkursų laureatė: 2010 m. „Gradus ad Parnassum“ (I vieta, Lietuva) ir Karla Štrala (II vieta, Latvija), 2011 m. IX Lenkijos fleitų festivalis (III vieta), 2018 m. – II vieta „Su muzika per Europą“ ir kt. 2010 m. pasirodė tarptautiniame festivalyje „Kaunas 2010“, o  2018 m. III tarptautiniame šiuolaikinės muzikos festivalyje-konkurse „Šimtmečio muzika“.

Kaip kamerinės muzikos atlikėja, 2014 m. yra laimėjusi I vietą ir specialųjį Lietuvos kompozitorių sąjungos prizą XIV Lietuvos kompozitorių kamerinės muzikos atlikimo konkurse, o 2015 m. festivalyje „Harmos classical“ (Portugalija) trio ansamblio sudėtyje atstovavo Lietuvą. 2018 m. VI tarptautiniame kamerinių ansamblių konkurse „Muzikinė akvarelė“ su skirtingomis ansamblių sudėtimis užėmė Grand Prix ir II  vietas.

Violončelininkė Žana Miniotaitė - solinės, kamerinės ir orkestrinės muzikos atlikėja, tarptautinių konkursų laureatė. Įvairių epochų apimantis Žanos repertuaras, domėjimasis barokine bei šiuolaikine muzika ir savotiškos raiškos paieška liudija apie platų atlikėjos akiratį ir ryškų atlikimo individualumą, o jos atliekama muzika yra skambejusi įvairiuose Rusijos, Ukrainos ir Europos sąjungos miestuose. Taip pat, gyvendama Maskvoje, Žana reguliariai grodavo  Lietuvos Respublikos ambasados renginiuose.

Dar besimokydama, Žana, kaip solistė dalyvavo muzikos festivaliuose Maskvoje, Sankt Peterburge, Kaliningrade, Vilniuje (Tarp jų festivalis „Sugrižimai“ Vilniuje, Tanejevo festivalis Vladimire ir kiti), 

Žana Miniotaitė gimė 1987 m. Rusijoje muzikantų šeimoje. Pradėjo mokytis muzikos, būdama tik 2 metų amžiaus, o po metų jau pradėjo dalyvauti koncertuose. Iš pradžių Žana mokėsi groti smuiku su savo mama, smuikininke Svetlana Miniotas, o vėliau pradėjo groti fortepijonu muzikos mokykloje.

1996 metais Žana su šeima persikraustė į Lietuvą, jos tėčio, kompozitoriaus Viktoro Minioto tėvynę. Čia, Lietuvoje, Žana pirmą kartą paėmė į rankas violončelę, mokytojos T. Kuc klasėje, būdama jau dešimties metų amžiaus. 2001 metais Žana įstojo į Nacionalinę M.K. Čiurlionio menų mokyklą, o 2005 išvyko studijuoti į Maskvos akademinį muzikos koledžą į garsiosios N.N. Šahovskajos dukters, doc. O.B. Galočkilos klasę.

Šiuo metu Žana yra baigusi Maskvos valstybinę P. Čaikovskio konservatoriją, kur ji studijavo garsaus violončelininko Boriso Andrianovo klasėje. Taip pat Žana mokėsi kitų garsiųjų muzikantų kamerinio ansamblio ir kvarteto klasėse. Tarp jų: A. Rudin, A. Korčiagin, O. Bugaev.

Žana dalyvavo įvairiuose tarptautiniuose konkursuose Prancūzijoje, Austrijoje, Lietuvoje, Baltarusijoje, Rusijoje, Lenkijoje, Armėnijoje kur pristatinėjo Lietuvos vardą, yra kelių tarptautinių konkursų laureatė, įskaitant Marjos Yudinos tarptautinį kamerinių ansamblių konkursą Sankt Peterburge, tarptautinį styginių instrumentų konkursą „Simfononės atostogos“ Maskvoje ir tarptautinį kamerinių ansamblių konkursą "Muzika be sienų" Druskininkuose.

Taip pat Žana yra daugelio meistriškumo kursų dalyvė (D. Geringas, J. Sollima, A. Rudin, N. Šachovskaja, M. Leskovar, U. Clerici, A. Bonduryansky, D. Šapovalov, E. Testelec, Xavier Philips, Laczlo Fenyo, Nicholas Jones, Christian Frattima ir kt.).

Šis renginys yra VU Kultūros centro organizuojamo ciklo „Muzikos valanda VU Šv. Jonų bažnyčioje“ dalis. Ciklo organizatoriai siekia supažindinti klausytojus su daugiau kaip 2000 metų istoriją turinčiu Muzikos instrumentų karaliumi, didžiausiais Lietuvos vargonais, atskleisti šio instrumento grožį ir itin plačias galimybes bei siūlo pasižiūrėti nemokamą video ekskursiją po VU Šv. Jonų bažnyčios vargonus: http://www.organduo.lt/lt

Įėjimas nemokamas.

Jėzuitų teatro festivalis „Geram slypėti tamsoje nepridera“

Jėzuitų festivalio plakatas

Minėdami 2019 m. LR Seimo paskelbtus Jėzuitų misijos Lietuvoje 450 jubiliejinius metus, kviečiame visus jėzuitų mokyklų bendruomenių narius ir Vilniaus miesto gyventojus į teatro festivalį Vilniuje. Renginio tikslas – gaivinti senąsias mokyklinio jėzuitų teatro tradicijas, kurios jaunam žmogui gali būti puikia kūrybos išlaisvinimo, estetinio skonio ir erudicijos lavinimo priemone. Festivalio dalyviai - trijų jėzuitų mokyklų Lietuvoje mokiniai bei bičiuliai.
Jau anuomet vaidinimai vykdavo Vilniaus akademijos auloje ir kieme, šv. Jonų bažnyčioje ir Vilniaus katedroje, didikų (Pacų, kitų) ir LDK valdovų rūmuose, nuo XVII a. II pusės – specialiose salėse. Miestiečiai ir svečiai galėdavo džiaugtis gatvėmis judančiomis iškilmingomis procesijomis su gyvaisiais paveikslais, triumfo vartais, muzika, giesmėmis, deklamacijomis ir dialogais. Tokią dvasią siekiame atkurti ir būsimo festivalio metu – šventinėje eisenoje.
Eisena vyks po festivalio atidarymo, 17 val. 15 min. nuo šv. Kazimiero bažnyčios iki Vilniaus universiteto teatro salės (Didžioji g. 34 – Universiteto g.3). Kviečiame visus turėti šviečiantį atributą ir jungtis į bendrą eiseną - apšviesti simbolinį jėzuitų kelią į Lietuvą prieš 450 metų. Anuomet Vilniaus universitetas buvo jėzuitų švietėjiškos veiklos Lietuvoje ašis ir dabar tampa šio festivalio pagrindine scena.
Vienoje pirmųjų dramų G. Knapijus teigia: „Geram slypėti tamsoje nepridera!“ Visus geros valios žmones kviečiame dalintis šviesa – laukiame eisenoje, ir ne tik!



PROGRAMA:

Spalio 25 d.
(Didžioji g. 34 – Universiteto g. 3)

16.30 Festivalio stidarymas šv. Kazimiero bažnyčioje

17.15 Dalyvių ir svečių eisena nuo šv. Kazimiero bažnyčios iki VU Teatro salės

18.00 Šiaulių jėzuitų mokykla pristato:
Spektaklis „Repeticija.“ Pagal Viljamo Šekspyro komediją „Vasarvidžio nakties sapnas“
Kūrybinė grupė Šiaulių jėzuitų mokyklos šv. Alfonso Rodrigeso ketvirtos klasės mokiniai, bendraautoriai Joana ir Justinas

19.30 Vilniaus jėzuitų gimnazija pristato:
Spektaklis „FILOPATRIS ARBA DORYBĖ (komiškai tragiška drama),“ kūrinio autorius Grigalius Knapijus
Režisierė Vida Lipskytė
Vaidina Vilniaus jėzuitų gimnazijos teatro studijos „NePlastmasė“ aktoriai

Spalio 26 d.
VU teatro salė (Universiteto g. 3)

12.00 Kauno jėzuitų gimnazija pristato:
Spektaklis „Giedanti strėlė.“ Pagal Meilės Kudarauskaitės poetinę dramą „Kęstaičių Žemaičiai “
Vaidina Kauno jėzuitų gimnazijos mokiniai
Režisierė Audronė Remeikienė
Audiovizualizacijų kūrėja Paulina Drėgvaitė
Dailininkė Ieva Šidlauskienė

13.30 Vilniaus jėzuitų gimnazija pristato:
Spektaklis „FILOPATRIS ARBA DORYBĖ (komiškai tragiška drama),“ kūrinio autorius Grigalius Knapijus
Režisierė Vida Lipskytė
Vaidina Vilniaus jėzuitų gimnazijos teatro studijos „NePlastmasė“ aktoriai

15.00 Suaugusiųjų teatro studija „Ko tu nori?“ pristato:
Spektaklis „Dievas mirė“
Vaidina Suaugusiųjų teatro studijos „Ko tu nori?“ aktoriai
Pjesės autorius ir spektaklio režisierius Žilvinas Beniušis

16.00 festivalio aptarimas/diskusija su aktoriais ir režisieriais

Festivalį organizuoja Vilniaus jėzuitų gimnazija ir VU Dramos teatras
Kontaktinis asmuo: Eugenija Sutkutė-Toliušienė, el. p.:

„Pro musica” kviečia pasiklausyti 15 metų patirties

Choras Pro musica Jonu bzn

Vilniaus universiteto alumnų choras „Pro musica“ (vadovė Rasa Gelgotienė) mini savo 15-os metų sukaktį ir kviečia į šventinį koncertą, kuris vyks Šv.Jonų bažnyčioje spalio 18 dieną 18 valandą. Kartu su „Pro musica“ koncertuos ir vienas ištikimiausių choro draugų – Kijevo valstybinio universiteto mišrus choras „Dnipro" (vadovė Ira Dušejko). Prie chorų prisijungs ir kartu muzikuos Vilniaus universiteto kamerinis orkestras, vadovaujamas Modesto Jankūno.

Šventinio koncerto metu „Pro musica“ atliks įspūdingą Martin Palmeri „Misa Tango a Buenos Aires“ – kultinis, į klasikinių mišių rūbą įvilktas šiuolaikinis opusas, kurio populiarumas neblėsta nuo pat jo sukūrimo. Ugningi ritmai, melancholiški akordeono pasažai ir užburiančios melodijos atskleidžia tikrąją Buenos Airių dvasią, kurioje su pulsuojančia energija subtiliai išsiskleidžia visa žmogiškųjų jausmų paletė – skausmas ir aistra, meilė ir liūdesys, melancholija, tikėjimas ir viltis. Skambės ir kiti nauji choro repertuaro kūriniai.

Choras „Dnipro“ ilgametės bičiulystės su „Pro Musica“ garbei atliks Enio Maricone daugystės ir meilės temą iš filmo „Kartą Amerikoje“ bei padainuos ukrainiečių liaudies dainą „Zabava“ („Linksmybės“).

Prieš penkiolika metų choras „Pro Musica“ gimė iš ilgametes tradicijas puoselėjančio Vilniaus universiteto merginų choro „Virgo“, kai jo vadovė Rasa Gelgotienė suprato, kad dalis daugiau nei dešimtmetį chore dainuojančių merginų jau išaugo studentišką repertuarą ir gali plaukti į platesnius chorinės muzikos vandenis. Tuo metu idėja buvo entuziastingai sutikta, o po keleto diskusijų buvo nuspręsta į chorą pasikviesti ir vyrų.  Netrukus pasirinkta ir repertuarinė kryptis – stambių formų kūriniai, kuriems reikia didelio stipraus choro, orkestro, solistų. Taip prasidėjo kūrybinių ryšių mezgimas su kitais universitetais, muzikantų kolektyvais.

„Choras „Pro musica“ mane nuolat stebina ir džiugina. Tai toks fantastiškas bendraminčių kolektyvas,  tokia didelė bendruomenė nepaprastai inteligentiškų, kūrybingų, entuziastingų žmonių. Ir tas choras vis didėja, vis nauji ir nauji choristai įsilieja į „Pro musica“ choro gretas - visi mūsų choristai yra  žmonės, nuoširdžiai mylintys muziką ir norintys ją kuo giliau pažinti. Man nuostabiai pasisekė gyvenime, kad tenka su tokiu choru dirbti. Tikiuosi, kad „Pro musica“ dar dainuos daugybę metų ir pažins dar daugiau nuostabios muzikos“,  - teigė choro vadovė Rasa Gelgotienė.

Per penkiolika metų „Pro musica“ repertuare jau skambėjo didieji muzikos šedevrai – W.A. Mocarto bei G.Verdi „Requiem“, C.Orfo „Carmina Burana“, Liudviko van Bethoveno IX simfonija, Džoakinio Rosinio „Petite Messe Solennelle“, A. Dvoržako „Stabat Mater“. „Pro Musica“ parengė keletą programų, į kurias kvietė skirtingų šalių dirigentus bei kolektyvus ir kartu su jais atliko jų šalies kūrinius. Taip gimė ispaniškos muzikos programa kartu su Kasereso universitetu, braziliškos „Missa Afro Brasileira“ su Rio de Žaneiro universiteto choru. Kartu su Uralo universiteto choru „Pro Musica“ surengė koncertą Jekaterinburgo filharmonijoje, kur atliko „Šv. Jono Auksaburnio liturgiją“.


Bilietai jau prekyboje

Įprasta bilieto kaina 15 eur. Bilietus įsigyti galima bilietų platinimo sistemoje „Tiketa“ arba renginio vietoje prieš koncertą. Taikoma 5 EUR. nuolaida nuo įprastos bilieto kainos, VU bendruomenės nariams ir VU alumnams. 

 

Liaudiškų melodijų pynė Puvočių kaimelyje

Spalio 6 d. 16 val. Vilniaus universiteto Puvočių paktikos bazės salėje, suskambės liaudiškos muzikos ansamblio „Jaunimėlis“ dainuojamos dainos apie meilę, laimę ir džiaugsmą. Matysime šokėjus šėlstančius ir trypiančius gražiausius šokius.
Ansambliečiai sako: „Ateikit, nesigaisėsit, kartu pasibūsim – padainuosim, o kas dar pajudėt norės – šoks kartu nuotaikingus liaudiškus šokius."

Puvociai skelbimas pataisytas 2   

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos