Sidebar

Sausį Vilniaus universiteto Kultūros centro vargonų studijos „Unda Maris“ vadovai, vargonininkai ir pedagogai dr. Vidas Pinkevičius ir dr. Aušra Motūzaitė-Pinkevičienė koncertavo Paryžiaus Dievo Motinos katedroje (Notre-Dame) 2025–2026 m. sekmadieninių vargonų koncertų sezone.

Per du solinius pasirodymus vienoje garsiausių pasaulio katedrų skambėjo platus repertuaras – nuo Johanno Sebastiano Bacho iki prancūzų romantinės vargonų muzikos bei pačių atlikėjų autorinių kompozicijų. Viena jų – „Malda saulei“, paremta lietuvių liaudies dainos „Saulele, motule“ melodija.

Kaip pažymi patys vargonininkai, tikėtina, kad tai pirmasis kartas nuo 1990 metų, kai nepriklausomos Lietuvos vargonininkai koncertuoja Notre-Dame katedroje. Apie šią patirtį, įspūdžius ir programos akcentus kalbamės su atlikėjais.

IMG_6093.jpg

„Fantastika!“

Paklausti, vienu žodžiu apibūdinti koncertus, atlikėjai nedvejoja: „Fantastika! Jaučiamės tarsi nuostabiame sapne, iš kurio nesinori pabusti.“ Tarptautinė koncertinė patirtis tęsiasi ir Vilniuje – Vilniaus universiteto studentai ir darbuotojai gali nemokamai mokytis groti vargonais VU Kultūros centro studijoje „Unda Maris“, veikiančioje Šv. Jonų bažnyčioje. Studija atvira tiek pradedantiesiems, tiek jau turintiems muzikinį pasirengimą.

Istorinis momentas

Koncertuoti Notre-Dame katedroje atlikėjams reiškia ne tik asmeninį, bet ir istorinį įvykį:

„Jeigu atmintis neklysta, esame pirmieji Lietuvos vargonininkai, koncertavę šioje katedroje po 1991 metų. Aušra, ko gero, yra apskritai pirmoji Lietuvos vargonininkė moteris, kuriai teko ten groti. Koncertas pranoko visus lūkesčius.“

Ši patirtis tapo svarbiu profesiniu žingsniu:

„Mums asmeniškai šis koncertas yra didelis žingsnis į priekį profesinėje karjeroje, nes groti šioje katedroje vargonais, kuriais grojo tokie didieji meistrai, kaip Louis Vierne, Marcel Dupre ir Pierre Cochereau turbūt yra kiekvieno vargonininko svajonė. Dėka šios patirties dar labiau įkvėpti savo „Unda Maris“ studijos narius siekti tobulumo ir savo tikslų.“

IMG_4510.jpg

Po gaisro atgimusi katedra

Notre-Dame vargonai ir pati katedra atlikėjams paliko gilų įspūdį:

„Įvykus gaisrui, nesitikėjome, kad apskritai ten pavyks pagroti, nes norinčių ten koncertuoti eilė yra labai ilga. Bet visgi mūsų eilė atėjo.

Paryžiaus Dievo Motinos katedroje vyksta sekmadieniniai vargonų muzikos koncertai. Dėka Viktoro Hugo romano „Paryžiaus katedra“ ji jau buvo viena garsiausių pasaulio katedrų, o po 2019 m. gaisro ir nepaprastai kruopštaus ir greito atstatymo, tapo dar garsesnė.

Visame pasaulyje garsūs didieji vargonai (8000 vamzdžių, 115 registrų, 5 manualai ir pedalai) gaisro metu nenukentėjo, tačiau saugumo sumetimais buvo išmontuoti ir išvežti saugoti į kitą vietą, kur jie buvo išvalyti ir saugomi, kol po katedros atstatymo buvo gražinti į originalią vietą.

Mūsų koncertai originaliai turėjo ten įvykti prieš gaisrą (Vido – 2019 m. rugpjūčio mėn., Aušros – 2020 m. liepos mėn.).“

IMG_6095.jpg

Programos akcentai

Paklausti, kurie momentai įsiminė labiausiai, atlikėjai pabrėžia programos visumą:

„Labai sunku išskirti tik vieną kūrinį iš programos, nes visi kūriniai skambėjo unikaliai. Vido programoje, ko gero, įspūdingiausiai skambėjo fanfariškas Grand Choeur Dialogué sukurto prancūzų kompozitoriaus ir vargonininko Eugene Gigout. Aušrai įsimintiniausias pasirodė Alberto Renaud Tokata d-moll.

Kadangi Lietuvoje nelabai turime autentiškų prancūziškų simfoninio stiliaus vargonų, džiaugiamės galimybe atlikti šiuos kūrinius vargonais, ypatingai tinkančiais tokiai muzikai.“

Apie itin asmenišką momentą pasakoja dr. Aušra Motūzaitė-Pinkevičienė:

„Man labiausiai įstrigo momentas, kai aš grojau savo pačios kompoziciją „Malda saulei“, paremtą lietuvių liaudies dainos „Saulele, motule“ melodija. Buvo nuostabu girdėti šios archaiškos lietuviškos melodijos kanoną tarp soprano ir pedalų partijos po didingos Viduramžių katedros skliautais.“

Koncertų programoje skambėjo Johanno Sebastiano Bacho, Nils Wilhelmo Gade, Charles-Marie Widoro, Eugene Gigout, Alberto Renaud kūriniai bei pačių atlikėjų kompozicijos – dr. Vido Pinkevičiaus siuita „Wie schön leuchtet“ op. 287 ir dr. Aušros Motūzaitės-Pinkevičienės „Fanfare Processional in D“ op. 20 bei „Malda saulei“ op. 26.

Su dideliu liūdesiu pranešame apie netektį – mirė Rimantas Zdanavičius (1937–2026), kurio vardas neatsiejamas nuo Lietuvos chorinės kultūros ir Vilniaus universiteto akademinio giedojimo tradicijų.

Nuo 1989 m. Maestro su širdimi ir meistriškumu vadovavo VU akademiniam chorui – iš studentų balsų kūrė profesionalų skambesį, inicijavo keliones į konkursus, dalijosi aukščiausiu meistriškumu su klausytojais ir bendražygiais. Choro 50-mečio jubiliejus, dainų šventės, koncertai užsienyje, popiežiaus vizitas – visa tai buvo reikšmingai praturtinta jo gilia menine vizija ir jautria kūrėjo įžvalga.

n.jpg

Mokslai Kaune, studijos Vilniuje ir pirmasis suburtas bei išvystytas berniukų choras „Gintarėlis“ Klaipėdoje. Jis pirmasis stojo vadovauti aklųjų chorui (dabar žymusis „Vilnius“), dirbo su išskirtiniais Čiurlionio mokyklos chorais, su Ispanijos Vigo miesto kolektyvais. Visur – aukščiausi standartai, išskirtinis repertuaras, meilė senajai Europos muzikai, ypatingas dėmesys lietuvių kompozitorių kūrybai.

641378466_1534803478651091_2639442499233153183_n.jpg

Prisimename ne tik pasiekimus, bet ir asmenybę: alpinistą, buriuotoją, keliautoją, mokėjusį sutelkti ir uždegti žmones, suteikti džiaugsmo muzikoje – tiek koncertuose, tiek kasdienybėje. Repeticijose – subtilus mostas, tyla, kuri skamba, pirštų judesiai, iš kurių gimsta garsyno spalvų ir charakterių begalybė. „Audite, silete, divina musica“ – jo palikimas atmintyje ir visada sužavėta, nuščiuvusi ar ovacijose paskendusi publika.

Alumnai prisimena: „Gražiausios dienos – su Zdanu“, „Visiškas žavesys!“, „Kaip antras tėvas“, „Pilnas polėkio, žavesio ir kūrybos.“ Jis rodė, gyveno, kalbėjo per muziką – pilną grožio, prasmės ir bendrystės.

Nuoširdi užuojauta visiems, kas pažinojo ir kam Maestro buvo svarbus.

Atsisveikinimas su Rimantu Zdanavičiumi – šeštadienį (vasario 28 d.) nuo 10.00 val. laidojimo paslaugų centre „Nutrūkusi styga“ (Ąžuolyno g. 10, Vilniuje), I salėje.

Išlydėjimas į Sudervės kapines – 14.00 val.

642409476_1534803468651092_6779920435824869980_n.jpg

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Dainuoji, groji, šoki, kuri poeziją ar turi kitą talentą, kuriuo nori pasidalyti su bendruomene? Kviečiame Vilniaus universiteto studentus ir darbuotojus dalyvauti Talentų vakare ir žengti į sceną jau kovo 26 d. 19:00 VU Teatro salėje.

Vilniaus universiteto Dainų ir šokių ansamblio (VU DŠA) 85-mečio minėjimą vainikavęs jubiliejinis koncertas „Vilniaus miesto balti bromai“ netrukus pasieks ir televizijos žiūrovus. Visą koncerto įrašą bus galima išvysti vasario 11 d. 21.30 val. per Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos kanalą LRT PLIUS, o po transliacijos – ir LRT mediatekoje.

Vilniaus universiteto (VU) Kultūros centras kartu su Impro studijos vadovu, edukatoriumi Vytautu Kontrimu kviečia improvizacijos mėgėjus, aktorius, mokytojus ir įvairių sričių profesionalus į praktines improvizacijos teatro dirbtuves su aktore ir režisiere Angela iš Didžiosios Britanijos.

Renginio plakatas (Nacionalinėje Prancūzijos bibliotekoje saugoma Joseph de Baye nuotr.)

Vilniaus universiteto folkloro ansamblis „Ratilio“ kviečia į muzikinę pasakojimų programą „Kaip Jonas liūtą sapnavo“! Vilniaus universiteto folkloro ansamblis „Ratilio“ vasario 16 d. 18 val. VU Teatro salėje pristato muzikinę pasakojimų programą „Kaip Jonas liūtą sapnavo“, kviečiančią pažvelgti į netikėtus lietuvių tautosakos vaizdinius. Programoje susipina pasakojamoji tautosaka, dainos, sutartinės ir gyva instrumentinė muzika.


Lietuvių liaudies dainose ir pasakose dažniausiai sutinkame vietinius gyvūnus – gegutę, sakalą, vilką ar mešką. Tačiau lietuvių tautosakos aruodai slepia ir netikėtus, su mūsų kraštovaizdžiu menkai siejamus vaizdinius. Vienas tokių – liūtas. Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekoje jam net skirtas atskiras tomas. Muzikinėje pasakojimų programoje „Kaip Jonas liūtą sapnavo“ VU Folkloro ansamblio „Ratilio“ nariai įvairiomis šnektomis pasakos J. Basanavičiaus surinktas, Lietuvių tautosakos archyve saugomas bei pačių sukurtas būtas ir nebūtas istorijas apie liūtus. Į pasakojimų erdvę ir laiką žiūrovus nukels mielos dainelės, skambiosios sutartinės, žvitrus kapelos griežimas ir, žinoma, patyrusių ansamblio pasakotojų charizma. Išsamiau apie renginį...


Žaisminga muzikinė pasakojimų programa patiks visiems, norintiems išvysti išdykėlišką folkloro pusę ir ypač mylintiems didesnes ar mažesnes kates!
Susitikime vasario 16 d. 18 val. VU Teatro salėje
Renginys nemokamas.

Facebook renginio nuoroda

Už bendradarbiavimą dėkojame pasakojamosios tautosakos tyrėjai dr. Jūratei Šlekonytei ir profesionaliai istorijų pasakotojai Mildai Varnauskaitei.

Programos sumanytojas ir režisierius – Vilius Marma
Atlikėjai – VU folkloro ansamblis „Ratilio“
Rengėjas – VU Kultūros centras