Naujienos

Gegužės 3–10 d. Vilniuje vyks XXVI Tarptautinis universitetų teatrų forumas, kasmet suburiantis Lietuvos ir užsienio universitetų teatrų trupes bendram kūrybiniam vyksmui. Šių metų forumas dedikuotas Lietuvos aviacijos kūrėjų metams bei lėktuvo ANBO sukonstravimo šimtmečiui, o tema „ANBO kodas“ kviečia ne tik prisiminti reikšmingą istorinį įvykį, bet ir ieškoti sąsajų tarp aviacijos, teatro, kūrybos, technologijos ir laisvės.

VU Kultūros centras gegužės 6 d., antradienį, 19 val., kviečia į VU Mažosios aulos kavinę (Universiteto g. 3), kurioje vyks jau 53-asis istorijų pasakojimo vakaras. Vakaro tema – „Klaidos“. Tai kvietimas prisiminti klaidas, kurių galbūt gailimės, kurias pavyko ištaisyti arba kurios, nepaisant visko, pakeitė mūsų gyvenimą. Sal(i)one laukiamos visos istorijos – tiek šviesios ir juokingos, tiek jautrios ir gilios.

VU Kultūros centras kviečia istorijų pasakojimo meno mėgėjus į „Istorijų pasakojimo sal(i)oną“! Jau 53-asis Vilniaus universiteto storytelling'o vakaras vyks gegužės 6 dieną, antradienį, 19 val. VU Mažosios aulos kavinėje, Universiteto g. 3, o jo tema bus KLAIDOS – istorijos apie klaidas, kurių galbūt gailimės, kurias pavyko ištaisyti, ar kurios pakeitė mūsų gyvenimą.

Balandžio 28 d., pirmadienį, 21 val. Paduvos universitete vykstančiame antrajame „Music Together“ koncertų ciklo renginyje, pavadintame „Šiaurės šviesa: šiuolaikinės harmonijos ir baltiškosios tradicijos“, dalyvaus Paduvos universiteto „Concentus Musicus Patavinus“ kamerinis choras, vadovaujamas Ignacio Vazzoler ir Vilniaus universiteto merginų choras „Virgo“, vadovaujamas Rasos Gelgotienės.

Spalio 24 d. ir gruodžio 12 d. 19 val. Vilniaus universiteto (VU) Teatro salėje vyks šokio spektaklis „Replika“ – naujas VU kinetinio teatro pasinėrimas į žmogaus santykį su dirbtiniu intelektu. Žiūrovų lauks drąsus, ribas išplečiantis scenos meno eksperimentas, kuriame DI tampa ne tik pagalbininku, bet ir pilnaverčiu kūrėju: formuojančiu vizualines struktūras, žadinančiu emocijas ir keliančiu esminius klausimus apie mūsų pačių tapatybę bei santykį su technologijomis. Tai – žaidimas ant realybės ir dirbtinumo ribos, kur nejaukumas svyruoja su euforija. Spektaklyje bus tyrinėjamas gyvybės fenomenas – kaip judesys, kaip pagrindinis evoliucijos varomasis veiksnys.

ĮSIGYTI BILIETUS GALITE čia!

Dialogas tarp žmogaus ir DI

Režisierius Andrius Pulkauninkas pažymi, kad DI šiame procese buvo ne tik įrankis, bet ir bendraautorius. „Dirbtinis intelektas spektaklyje nebėra tik techninis sprendimas. Jis kuria vizualinę kalbą, kuri kartais atrodo net bauginanti. Žmogaus bruožai išsikreipia: akys tampa žvairios ar paklaikusios, žvilgsnis praranda kryptį, veido forma susiskaido. Drabužiai keičia savo faktūras, spalvas, ant jų atsiranda keistos formos, kvadratai, lyg DI pats klystų, bet kartu ir kurtų naują estetiką. DI nesiūlo „teisingo“ atvaizdo – jis siūlo mutaciją, perinterpretavimą, keistą, bet paveikią alternatyvą“, – sako režisierius.
A. Pulkauninkas atkreipia dėmesį į netikėtumo momentą, kuris atsiranda bendradarbiaujant su dirbtiniu intelektu. „Viena iš labiausiai jaudinančių DI savybių – jo savarankiškumas. Jis dažnai sukuria tai, ko iš jo net neprašome – netikėtus objektus, tekstūras, vizualinius sprendimus, kurie iš techninio elemento staiga virsta savarankiška menine išraiška. Tokie momentai ne tik vizualiai stebina, bet ir verčia susimąstyti – tarsi įsitrauki į pokalbį, kuriame DI atsako ne į tai, ko klausi, o bando nuspėti, kodėl apskritai klausi. Tai, ką DI generuoja, man dažnai primena baltąsias eiles – be aiškios struktūros, bet įgaunančias vertę, kai kažkas iš šalies pasako: „tai prasminga“. DI kuria tarsi iš nieko – be emocijos, be intencijos, bet mes suteikiame jo sukurtam vaizdui prasmę. Ir kai jis netikėtai pataiko į mūsų vidinę nuojautą, mes tai priimame kaip patvirtinimą. Tai abipusis žaidimas – mes ieškome DI pritarimo, o jo „atsakymai“ tampa prasmingi tik todėl, kad patys juos tokiais laikome“, – apie spektaklio kūrimo procesą pasakoja režisierius ir priduria, kad tokiu būdu tarp žmogaus ir DI užsimezga keistas, bet galingas grįžtamasis ryšys – pokalbis, kuriame abu ieško prasmės vienas kitame. Būtent tokioje nejaukioje, bet beprotiškai įdomioje zonoje gimsta „Replika“.“

Spektaklis kaip judesio manifestas

„Replika“ tyrinėja žmogaus ir DI sandūrą per šokį, vaizdą ir garsą. Spektaklį sudaro 12 trumpų veiksmų, iš kurių kiekvienas atspindi tam tikrą gyvybės, sąmonės ar civilizacijos vystymosi etapą. Judesio kompozicijos varijuoja nuo sinchroninių kontaktinių struktūrų iki dekonstruotų, individualizuotų fragmentų. Spektaklio choreografija sukurta glaudžiai bendradarbiaujant su VU Kinetinio teatro šokėjomis – joms buvo pateiktos choreografinės gairės, paremtos biologiniais ir fizikiniais reiškiniais: nuo planetų formavimosi iki vartotojiškos visuomenės refleksijos.
Scenoje skleidžiasi hibridiniai kūnai – tiek fiziškai, tiek estetiškai. Judesys čia tampa gyvybės metafora: replikuojantis, transformuojantis, įsikūnijantis vis nauju pavidalu. Spektaklis kviečia permąstyti, ką reiškia būti gyvam pasaulyje, kuriame kopijos kartais pakeičia originalą, o emocijas ir santykius gali simuliuoti nebe žmogus, bet algoritmas.

Kūnas, kodas ir kūrėjai

„Replika“ – tai ne tik technologinis ar biologinis terminas, bet ir metafora mūsų nuolatiniam prisitaikymui, atsinaujinimui ir savianalizei. Kiekvienas spektaklio judesys – tai replika, atliepianti amžinus gyvybės klausimus: kas yra meilė? Laisvė? Tapatybė? Priklausymas? Kur baigiasi žmogus ir prasideda jo technologinė versija?
Spektaklio projekcijos vaizduoja ne tik fizines transformacijas – nuo molekulių iki žmogaus, – bet ir emocinius peizažus, kuriuose DI tampa ne tik stebėtoju ar kartotoju, bet galiausiai – ir pačiu kūrėju. Vizualiniuose sluoksniuose organiška jungiasi su sintetiniu: plastikas, metalas, tekstilė ir elektronika tampa naujo pasaulio, naujos tikrovės statybine medžiaga. „Replika“ – tai veidrodis, į kurį žiūrime visi. Kartais jame atpažįstame save. Kartais – jau tik kopiją.
Spektaklio „Replika“ kūrybinę komandą sudaro kūrė režisierius Andrius Pulkauninkas, choreografė Goda Laurinavičiūtė, vaizdo projekcijų menininkas Šarūnas Kuckailis, kompozitorė Kotryna Jančauskaitė ir scenografė Eglė Jovaišaitė. DI šiame kūrinyje veikia kaip pilnavertis kūrėjas – projekcijų autorius, kurio generuojami vaizdai tampa ne tik fono elementu, bet ir aktyvia dramaturgine jėga.

VU Kintetinio teatro rodymas vyks spalio 24 d. ir gruodžio 12 d. 19:00 val. VU Teatro salėje.
Bilietus į spektaklį galite įsigyti čia.
Spektaklio pasirodymą organizuoja VU Kultūros centras.

Kai prieš 85 metus Vilniaus universiteto (VU) bendruomenėje pirmąkart suskambo lietuvių liaudies dainos ir jų ritmu užgimė pirmieji šokių žingsniai, niekas negalėjo nuspėti, kad tai taps pradžia ilgos ir prasmingos tautinio meno kelionės, kurioje tradicijos galės ne tik gyvuoti, bet vis pintis su šiuolaikiškumu. Toje kelionėje, vedusioje per laikmečių pokyčius ir politinius iššūkius, ištisos kartos, jų šokiai ir balsai raizgėsi į nepertraukiamą pasakojimą apie tautos dvasią, meilę lietuviškam menui ir jame gimstančią bendrystę. Minint 85-uosius, jubiliejinius Vilniaus universiteto Dainų ir šokių ansamblio (VU Ansamblis) metus, norisi pažvelgti ne tik į jo dabarties ir ateities projekcijas, bet ir gilesnius kolektyvo praeities vingius. Prisiminkime VU Ansamblio kūrimosi pradžią, pažymėjusią tautinio meno Vilniaus universitete kelią.

Vilniaus universiteto (VU) jungtinis choras pakvies klausytojus į meditatyvią, Gavėnios laikotarpiu itin aktualią, sakralinės muzikos kelionę. Balandžio 12 d., šeštadienį, 18:00 val. Šv. Jonų bažnyčioje pirmą kartą Lietuvoje skambės vengrų romantizmo genijaus Ferenco Listo liturginė oratorija „Via Crucis“.

Viena ryškiausių Lietuvos muzikos ambasadorių pasaulyje aktyviai koncertuodama įvairiose šalyse nepamiršta savo misijos – skleisti Lietuvos kultūrą tarptautiniu mastu. Pianistė Mūza Rubackytė šį balandį Prancūzijos Kompjeno pilyje F. Liszto „Via Crucis“ atliks su jungtiniu Vilniaus universiteto (VU) choru. Lietuvoje viešėjusi ir su VU choru repetavusi M. Rubackytė pasidalijo savo mintimis apie artėjantį koncertą, kūrybinį bendradarbiavimą su VU jungtiniu choru ir Kompjeno pilies kultūros erdve, edukacines iniciatyvas Lietuvoje bei kultūros misiją šiandienos Europoje. Balandžio 12 d. šis didingas kūrinys, koncertą organizuojant VU Kultūros centrui, pirmąkart bus atliekamas ir Lietuvoje, Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje. Čia skambės kūrinys be pianistės, tačiau paties F. Liszto parašyta antra versija skirta vargonams.

Vasario 17–22 dienomis VU Kultūros centro improvizacijos teatro trupė dalyvavo jubiliejiniame, 30-ajame, „IMPRO Amsterdam“ festivalyje, vykusiame „Het Zonnehuis“ teatre, Amsterdame. Šis festivalis yra vienas didžiausių ir seniausių improvizacinio teatro renginių Europoje, pritraukiantis atlikėjus ir entuziastus iš viso pasaulio.

Balandžio 4 d., Vilniaus universiteto (VU) 446-ojo gimtadienio įvykių sūkuryje nuaidėjo bendruomenės Talentų vakaras. Vakaras buvo kupinas emocijų ir kūrybinio įkvėpimo, nes scenoje pasirodė net 12 įvairių meno sričių ir talentų atstovų: pianistai, gitaristai, dainininkai, šokėjai, stand-up komikė, alternatyvios muzikos grupė, žonglierius peiliu. Visi jie, nepaisant sceninio jaudulio, savo nuoširdžiais pasirodymais sukūrė puikų  koncertą, kurį vedė VU Impro studijos aktoriai.