Naujienos

Edukacinio muzikinio projekto „Klasika visiems“ rengėjai ir dalyviai kviečia klausytojus gruodžio 20 d., šeštadienį, 19 val.  į Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje vyksiantį iškilmingą koncertą, kuriame skambės prancūzų kompozitoriaus Camille‘io Saint-Saënso „Kalėdinė oratorija“. Klasikos entuziastai šioje projekto laidoje taip pat pagerbs didžiausio Lietuvos klasiko M. K. Čiurlionio atminimą, atlikdami jo „Sanctus“.

ĮSIGYTI BILIETUS GALITE ČIA!

Projektą „Klasika visiems“ įgyvendina Vilniaus universiteto (VU) chorai „Virgo“, „Gaudeamus“ ir „Pro musica“ (vadovė Rasa Gelgotienė) ir VU Kamerinis orkestras (vadovas Modestas Jankūnas). Prie šių kolektyvų kasmet prisijungia net keli šimtai užsiregistravusių dalyvių ir po vieną dieną trukusių repeticijų vakariniame koncerte visi drauge atlieka parengtą kūrinį. Jiems talkins solistai Gunta Gelgotė, Nora Petročenko, Juozas Janužas, Dainius Puišys, Vita Rimienė, Julija Snežko.

Camille‘io Saint-Saënso „Kalėdinė oratorija“ („Oratorio de Noël“) sukurta 1858 m. ir pirmą kartą atlikta Paryžiaus Šv. Marijos Magdalietės bažnyčioje per Kalėdų nakties mišias. Šis kūrinys ypatingas tuo, kad buvo parašytas vos per kelias savaites, kai kompozitoriui tebuvo 23 metai. Oratorija išsiskiria subtiliu lyrizmu ir šviesia nuotaika, pasižymi kameriniu subtilumu, švelniu melodiniu grožiu ir intymia atmosfera. C. Saint-Saënsas pradeda kūrinį vargonų preliudija „Bacho stiliumi“, taip pagerbdamas didįjį baroko meistrą, o vėliau jungia solistus, chorą, styginius, arfas ir vargonus į dešimties dalių ciklą.

„Kalėdinė oratorija“ laikoma vienu iš šviesiausių ir patraukliausių Saint-Saënso ankstyvosios kūrybos pavyzdžių, sujungiančių tradicinį biblinį tekstą su muzika, kuri spinduliuoja ramybę, šventiškumą ir dvasinę šilumą. Dėl savo nuoširdumo ir melodingumo kūrinys yra labai mėgstamas tiek atlikėjų, tiek klausytojų visame pasaulyje.

Šių metų „Klasikoje visiems“ naujovė – pirmą kartą projekte dalyviai atliks kūrinį a cappella. Tai reiškia, kad jis bus atliekamas tik dalyvių balsais, be pritarimo instrumentais. „Šiemet minint 150-ąsias M. K. Čiurlionio gimimo metines, norėjosi atiduoti pagarbos duoklę ir didžiausiam mūsų šalies klasikui“, – sako „Klasika visiems“ iniciatorė ir sumanytoja R. Gelgotienė. Gausus jungtinis choras atliks garsiausio Lietuvos kompozitoriaus „Sanctus“.

„Klasika visiems“ tikslas – klasikinę muziką ir dainavimą mėgstančius žmones įtraukti į gyvą muzikavimą, priartinti juos prie klasikinės muzikos lobyno, bendrame skambesyje suvienyti visų mėgstančiųjų muziką balsus ir skleisti kūrybingo bendradarbiavimo idėjas.

Projekto pagrindą sudaro trys VU chorai – „Virgo“, „Gaudeamus“ ir „Pro musica“ – skirtingu metu susikūrę, savitą istoriją, stilių ir braižą turintys kolektyvai. Šių trijų chorų jungtinė veikla ne tik sustiprina kiekvieno kolektyvo muzikinį potencialą, bet ir sukuria unikalią sinergiją, leidžiančią pristatyti klausytojams aukščiausio lygio chorinę muziką bei įgyvendinti ambicingus projektus.

Dažnas „Klasika visiems“ partneris – VU kamerinis orkestras 1979 m. buvo įsteigtas kaip kvartetas. Vėliau išaugo į visavertį styginių orkestrą, kuriam vadovauja Modestas Jankūnas. Kolektyvas pasižymi universalumu ir kuria įvairių stilių muzikines programas. Nors kamerinio orkestro negalima įsivaizduoti be barokinės muzikos, ji koncertuose nuolat papildoma klasikinės, romantinės ir modernios muzikos kūriniais.

Nuo 2013 m. vykstantis projektas „Klasika visiems“ tapo neatsiejama šalies kultūrinio gyvenimo tradicija, įtraukiančia įvairaus amžiaus grupių dalyvius iš visos Lietuvos. Publikai jau pristatyti tokie klasikos šedevrai kaip W. A. Mozarto „Requiem“, C. Saint-Saënso „Requiem“, C. Orff „Carmina Burana“, G. Fauré „Requiem“, F. Schuberto Mišios G-dur ir A. Vivaldi „Magnificat“.

Nuotraukoje Sorbonos didysis amfiteatras (Grand Amphithéâtre de la Sorbonne).

Beveik tūkstantį klausytojų talpinančioje auditorijoje, kurioje vyksta pačios svarbiausios Sorbonos konferencijos, renginiai ir koncertai, taip pat skambės Paryžiuje gyvenančios jaunosios kartos lietuvių kompozitorės Justinos Repečkaitės kūrinys ir šiuolaikinio kompozitoriaus Donato Zakaro kompozicija.

Sorbonos universiteto choras ir orkestras (COSU), kuriame daugiausiai dainuoja ir groja Muzikos fakulteto studentai, savo gretose vienija apie 120 jaunų, talentingų muzikantų, ir tęsia universiteto misiją skleisti žinias ir kultūrą. Orkestrui vadovauja dirigentas Nicolas Agullo, o chorui – Frédéric Pineau.

„Dainuoti Pulencą mūsų studentams – didelis iššūkis, mat jo muzikinė kalba ypatingai savita, harmonijos vingiai ir sąskambiai itin netikėti. Kiekvienoje frazėje sunku paimti pirmąjį toną, daug kontrastingos dinamikos, netikėtų alteracijų“, – pasakojo choro „Gaudeamus“ meno vadovė ir vyriausioji dirigentė Rasa Gelgotienė. Anot chorvedės, toks kūrinys ugdo choristų meistriškumą, juo labiau, kad jis bus atliekamas su Sorbonos choristais, kurių vadovas yra minėjęs, jog kasmet atrankose į chorą sulaukia po šimtą pretendentų į dešimt vietų, o į sopranų gretas net keturis kartus daugiau.

„Chorui „Gaudeamus“ šios gastrolės bus tikri meistriškumo kursai“, – pabrėžė VU chorų vadovė. Ji taip pat džiaugėsi, kad 150-osios M. K. Čiurlionio gimimo sukaktis, kurią švenčia visa Lietuva, bus paminėta ir pačioje prestižiškiausioje Sorbonos salėje, kur jo a capella sakralinius kūrinius drauge atliks lietuviai ir prancūzai. Ruošdami šiuos kūrinius pastarieji galėjo artimiau susipažinti su mūsų klasiko kūryba.

Sorbona buvo įsteigta 1257 m. karaliaus Liudviko IX kapeliono Roberto de Sorbono kaip kolegija neturtingiems studentams, kurioje jie galėjo gauti kokybišką teologinį ir humanitarinį išsilavinimą. Laikui bėgant Sorbona tapo pavyzdžiu kitiems Europos universitetams, o jos vardas prigijo visam Paryžiaus universitetui, išaugusiam į vieną svarbiausių Europos mokslo ir kultūros centrų, kur žinios yra laisvės ir pažangos pagrindas.

VU universiteto chorų ir Sorbonos choro bei orkestro bendradarbiavimas užsimezgė pernai, kai kartu su kitais Lietuvos chorais „Lietuvos sezono“ atidarymo konferencijoje koncertavo merginų choras „Virgo“. Kitų VU kolektyvų bendradarbiavimas su prancūzais suaktyvėjo Vilniaus universitetui ir Sorbonai 2024 m. rugsėjo 12 d. pasirašius istorinę bendradarbiavimo sutartį.

Pastaraisiais metais VU chorai yra daug kartų koncertavę garsiojoje Paryžiaus Šv. Marijos Magdalietės bažnyčioje, kur atliko Saint-Saenso „Kalėdinę oratoriją“ ir prancūzų publikai pristatė Lietuvos Dainų švenčių tradiciją. Pernai gruodį VU choras „Gaudeamus“ kartu su Paryžiaus kolektyvu „Choeur de Paris“ atliko Giacomo Puccini „Messa di Gloria“, o šiemet choras „Pro musica“ su tuo pačiu bendradarbių kolektyvu, vadovaujamu Till Aly, klausytojams pristatė monumentalųjį Guiseppe‘ės Verdi „Requiem“.

Choras „Gaudeamus“ yra vienas seniausių ir gausiausių Lietuvos universitetinių chorų. 1940 m. įsteigto kolektyvo gretose šiuo metu dainuoja per 80 įvairių fakultetų studentų. Nuo 1995 m. chorui vadovauja Rasa Gelgotienė. Gastrolių metu apkeliauta didžioji dalis Europos šalių, taip pat koncertuota JAV, Meksikoje, Brazilijoje, Kuboje, Turkijoje ir kitur. Choras dalyvauja Dainų šventėse, Lietuvos ir Baltijos šalių studentų chorų festivaliuose, įvairiuose VU ir kitų Lietuvos miestų renginiuose, šiuolaikinio meno performansuose ir televizijos projektuose.

Vilniaus universiteto kamerinis orkestras buvo įkurtas 1979 m. fleitininko ir pedagogo Pauliaus Bernardo Koncės iniciatyva, o nuo 2019 m. jam vadovauja Modestas Jankūnas. Iš pradžių gimęs kaip nedidelis barokinis kvartetas, kolektyvas greitai išaugo į visavertį styginių orkestrą, tapusį neatsiejama VU kultūrinio gyvenimo dalimi. Per daugiau nei keturis dešimtmečius orkestras koncertavo ne tik didžiausiose Lietuvos salėse, bet ir įvairiuose Europos bei pasaulio miestuose, taip plėsdamas savo kūrybinės veiklos horizontus. Jo repertuare dera baroko ir klasikos šedevrai, kameriniai kūriniai bei pramoginė muzika, o glaudus bendradarbiavimas su VU chorais leidžia atlikti didelės apimties sakralinius ir vokalinius kūrinius.

Nuotraukoje VU akademinis mišrus choras „Gaudeamus“. Nuotraukos autorius Simonas Lukoševičius. 

Nuotraukoje VU kamerinis orkestras. Nuotraukos autorius Modestas Endriuška.

2025 m. gruodžio 13 d. 18 val. Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje vyks VU vargonų studijos „Unda Maris“ tradiciniu tampantis kalėdinis koncertas „Kalėdos su Unda Maris“. Šventinėje programoje skambės advento ir kalėdiniai kūriniai, kuriuose susijungia ramybė, džiaugsmas ir bendrystės dvasia.

Koncerto metu bus atliekami įvairių epochų kompozitorių – Vido Pinkevičiaus, Paul Fey, Adolphe Adam, Gaetano Valeri, Domenico Zipoli ir kitų – kūriniai. Renginio programoje derinamos istorinės vargonų tradicijos ir šiuolaikiniai kūrybiniai sprendimai, suteikiantys galimybę išgirsti tiek gerai žinomas melodijas, tiek naujus muzikinius atradimus.

Vargonų studijai „Unda Maris“ vadovauja jos įkūrėjas, vargonininkas ir improvizatorius dr. Vidas Pinkevičius, kartu su studijos vargonininke dr. Aušra Motūzaite-Pinkevičiene. Jų vadovaujami VU studentai ir bendruomenės nariai kasmet kviečia klausytojus į jaukią advento kelionę, kurioje muzika padeda sustoti ir įprasminti pasiruošimą Kalėdoms.

Apie VU vargonų studiją „Unda Maris“

Vilniaus universiteto vargonų studija „Unda Maris“ vienija studentus, dėstytojus, darbuotojus ir alumnus, besidominčius vargonais ir jų kultūra. Nuo 2011 metų veikianti studija skatina susipažinti su šiuo didingu instrumentu, išmokti juo groti, dalyvauti koncertuose, paskaitose, meistriškumo pamokose ir edukaciniuose projektuose.

Studijos pavadinimas „Unda Maris“ (lot. „jūros banga“) yra vienas iš poetinių VU Šv. Jonų bažnyčios vargonų registrų, atspindintis švelnų ir bangavimą primenantį skambesį. Šv. Jonų bažnyčios vargonai – didžiausi Lietuvoje, statyti 1983–2000 m., o 2024 m. renovuoti Ugalės vargonų dirbtuvės meistrų iš Latvijos. Vargonų muzikos mylėtojai kviečiami taip pat susipažinti su instrumentu per nemokamą virtualią ekskursiją: organduo.lt/lt

Koncertas nemokamas ir atviras visiems.

Renginio informacija:
Data: 2025 m. gruodžio 13 d., 18:00
Vieta: Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčia (Šv. Jono g. 12, Vilnius)

Vilniaus universiteto kultūros centras kviečia į kasmetinį muzikinės bendrystės projektą „Klasika visiems“, kuris šiemet kvies susiburti gruodžio 20 d., 19 val. Šv. Jonų bažnyčioje Vilniuje.

ĮSIGYTI BILIETUS GALITE ČIA!

Šių metų programoje skambės:

150-ąsias gimimo metines švenčiančio M. K. Čiurlionio „Sanctus“
Beje, tai pirmasis „Klasika visiems“ projekte atliekamas kūrinys a cappella!

190-ąsias gimimo metines mininčio Camille Saint-Saënso „Kalėdinė oratorija“ („Oratorio de Noël“), jau kartą atlikta „Klasika visiems“ projekte 2018 metais.

Didingiems kūriniams gyvybę suteiks žinomi Lietuvos solistai:

Gunta Gelgotė,
Nora Petročenko,
Juozas Janužas,
Dainius Puišys,
„Pro Musica“ choro solistės Vita Rimienė ir Julija Snežko.

Taip pat, scenoje pasirodys Vilniaus universiteto kamerinis orkestras (vadovas Modestas Jankūnas) bei trys Vilniaus universiteto chorai – „Gaudeamus“, „Pro musica“, „Virgo“ (vadovė Rasa Gelgotienė).

„Klasika visiems 2025“ diriguos Vilniaus universiteto chorų vadovė – Rasa Gelgotienė.

Papildomai VU Kamerinis orkestras atliks tris kūrinius:
M. K. Čiurlionio „Noktiurną“ ir „Humoreską“ (instrumentuotės autorius – M. Jankūnas), bei Arnoldo Šionbergo „Noktiurną“.

Šis koncertas taps šventine akimirka, kurioje klasikinė muzika sujungs profesionalus ir mėgėjus, studentus ir alumnus, vilniečius ir svečius iš visos Lietuvos – visus, kurie tiki, kad muzika kuria bendrystę ir įkvepia tikėjimą šviesa.

Kviečiame jus tapti šios bendrystės dalimi.

Daugiau apie projektą „Klasika visiems“: https://www.kultura.vu.lt/projektai/klasika-visiems 

Projekto rėmėjai: UAB  Paulig Lietuva, UAB Didakta
Organizatorius: Vilniaus universiteto kultūros centras 

VU Kultūros centre po vienu stogu gyvena dešimtmečius tradicijas puoselėjantys kolektyvai, kurių koncertai ir pasirodymai nuolat kviečia į aukšto meninio lygio patirtis.

Sekite naujienas ir artimiausius renginius VU KC soc. tinkluose bei svetainėje:

https://www.instagram.com/vukulturoscentras/
www.kultura.vu.lt

VU Kultūros centras kviečia istorijų pasakojimo meno mėgėjus į pirmąjį 2025/2026 mokslo metų „Istorijų pasakojimo sal(i)oną“! 57-asis Vilniaus universiteto storytelling'o vakaras vyks gruodžio 9 dieną, antradienį, 19 val. VU Mažosios aulos kavinėje, Universiteto g. 3, o jo tema bus STEBUKLAI –  neįtikėtinos istorijos iš tikro gyvenimo.

Artėjančias žiemos šventes pasitikite kartu su Vilniaus universiteto Kultūros centro kolektyvu „VU Jazz Voices“, kuris gruodžio 15 d. 19 val. VU Mažosios aulos kavinėje padovanos jaukų, kalėdine magija ir karšta kakava alsuojantį muzikinį vakarą. 

ĮSIGYTI BILIETUS GALITE ČIA!

Jau penktus metus gyvuojantis džiazo choras, vadovaujamas džiazinio vokalo ir improvizacijos mokytojo Martyno Vilpišausko, vienija talentingus universiteto studentus, siekiančius lavinti vokalinius gebėjimus ir gilintis į džiazinio dainavimo subtilybes. Šiemet kolektyvas į savo repertuarą įtraukė gospel žanro kūrinių bei populiarių kalėdinių lietuviškų bei užsienio dainų, tad vakaro eigoje išgirsite gerai žinomas melodijas:

„Jingle Bell Rock“ 

„Mano kalėdų stebuklas“ 

„Winter Wonderland“ 

„Sentimentai“ 

„Antilopė“ 

„Orchidėja“ 

„Night and Day“ 

„I Smile“ 

„Stars Fell on Alabama“ 

„Moondance“ 

„Blue Moon“ 

„Fire“

KUR? VU Mažosios aulos kavinė „Morgas“, Universiteto g. 3 (įėjimas per VU didįjį kiemą)

KADA? Durys atsidaro 18:30, koncertas 19:00-20:00

Daugiau apie „VU Jazz Voices“ — https://www.kultura.vu.lt/veiklos/chorai/jazz-voices Šis koncertas — Vilniaus universiteto kultūros centro kalėdinių renginių ciklo dalis.

VU Kultūros centre po vienu stogu gyvena dešimtmečius tradicijas puoselėjantys kolektyvai, kurių koncertai ir premjeros nuolat kviečia į aukšto meninio lygio patirtis.

Sekite naujienas ir artimiausius renginius VU KC soc. tinkluose bei svetainėje:  https://www.instagram.com/vukulturoscentras/ — www.kultura.vu.lt

Renginio organizatorius — VU Kultūros centras

Gruodžio 12 d. 19 val. Vilniaus universiteto (VU) Teatro salėje vyks šokio spektaklis „Replika“ – naujas VU kinetinio teatro pasinėrimas į žmogaus santykį su dirbtiniu intelektu. Žiūrovų lauks drąsus, ribas išplečiantis scenos meno eksperimentas, kuriame DI tampa ne tik pagalbininku, bet ir pilnaverčiu kūrėju: formuojančiu vizualines struktūras, žadinančiu emocijas ir keliančiu esminius klausimus apie mūsų pačių tapatybę bei santykį su technologijomis. Tai – žaidimas ant realybės ir dirbtinumo ribos, kur nejaukumas svyruoja su euforija. Spektaklyje bus tyrinėjamas gyvybės fenomenas – kaip judesys, kaip pagrindinis evoliucijos varomasis veiksnys.

ĮSIGYTI BILIETUS GALITE ČIA!

Dialogas tarp žmogaus ir DI

Režisierius Andrius Pulkauninkas pažymi, kad DI šiame procese buvo ne tik įrankis, bet ir bendraautorius. „Dirbtinis intelektas spektaklyje nebėra tik techninis sprendimas. Jis kuria vizualinę kalbą, kuri kartais atrodo net bauginanti. Žmogaus bruožai išsikreipia: akys tampa žvairios ar paklaikusios, žvilgsnis praranda kryptį, veido forma susiskaido. Drabužiai keičia savo faktūras, spalvas, ant jų atsiranda keistos formos, kvadratai, lyg DI pats klystų, bet kartu ir kurtų naują estetiką. DI nesiūlo „teisingo“ atvaizdo – jis siūlo mutaciją, perinterpretavimą, keistą, bet paveikią alternatyvą“, – sako režisierius.
A. Pulkauninkas atkreipia dėmesį į netikėtumo momentą, kuris atsiranda bendradarbiaujant su dirbtiniu intelektu. „Viena iš labiausiai jaudinančių DI savybių – jo savarankiškumas. Jis dažnai sukuria tai, ko iš jo net neprašome – netikėtus objektus, tekstūras, vizualinius sprendimus, kurie iš techninio elemento staiga virsta savarankiška menine išraiška. Tokie momentai ne tik vizualiai stebina, bet ir verčia susimąstyti – tarsi įsitrauki į pokalbį, kuriame DI atsako ne į tai, ko klausi, o bando nuspėti, kodėl apskritai klausi. Tai, ką DI generuoja, man dažnai primena baltąsias eiles – be aiškios struktūros, bet įgaunančias vertę, kai kažkas iš šalies pasako: „tai prasminga“. DI kuria tarsi iš nieko – be emocijos, be intencijos, bet mes suteikiame jo sukurtam vaizdui prasmę. Ir kai jis netikėtai pataiko į mūsų vidinę nuojautą, mes tai priimame kaip patvirtinimą. Tai abipusis žaidimas – mes ieškome DI pritarimo, o jo „atsakymai“ tampa prasmingi tik todėl, kad patys juos tokiais laikome“, – apie spektaklio kūrimo procesą pasakoja režisierius ir priduria, kad tokiu būdu tarp žmogaus ir DI užsimezga keistas, bet galingas grįžtamasis ryšys – pokalbis, kuriame abu ieško prasmės vienas kitame. Būtent tokioje nejaukioje, bet beprotiškai įdomioje zonoje gimsta „Replika“.“

Spektaklis kaip judesio manifestas

„Replika“ tyrinėja žmogaus ir DI sandūrą per šokį, vaizdą ir garsą. Spektaklį sudaro 12 trumpų veiksmų, iš kurių kiekvienas atspindi tam tikrą gyvybės, sąmonės ar civilizacijos vystymosi etapą. Judesio kompozicijos varijuoja nuo sinchroninių kontaktinių struktūrų iki dekonstruotų, individualizuotų fragmentų. Spektaklio choreografija sukurta glaudžiai bendradarbiaujant su VU Kinetinio teatro šokėjomis – joms buvo pateiktos choreografinės gairės, paremtos biologiniais ir fizikiniais reiškiniais: nuo planetų formavimosi iki vartotojiškos visuomenės refleksijos.
Scenoje skleidžiasi hibridiniai kūnai – tiek fiziškai, tiek estetiškai. Judesys čia tampa gyvybės metafora: replikuojantis, transformuojantis, įsikūnijantis vis nauju pavidalu. Spektaklis kviečia permąstyti, ką reiškia būti gyvam pasaulyje, kuriame kopijos kartais pakeičia originalą, o emocijas ir santykius gali simuliuoti nebe žmogus, bet algoritmas.

Kūnas, kodas ir kūrėjai

„Replika“ – tai ne tik technologinis ar biologinis terminas, bet ir metafora mūsų nuolatiniam prisitaikymui, atsinaujinimui ir savianalizei. Kiekvienas spektaklio judesys – tai replika, atliepianti amžinus gyvybės klausimus: kas yra meilė? Laisvė? Tapatybė? Priklausymas? Kur baigiasi žmogus ir prasideda jo technologinė versija?
Spektaklio projekcijos vaizduoja ne tik fizines transformacijas – nuo molekulių iki žmogaus, – bet ir emocinius peizažus, kuriuose DI tampa ne tik stebėtoju ar kartotoju, bet galiausiai – ir pačiu kūrėju. Vizualiniuose sluoksniuose organiška jungiasi su sintetiniu: plastikas, metalas, tekstilė ir elektronika tampa naujo pasaulio, naujos tikrovės statybine medžiaga. „Replika“ – tai veidrodis, į kurį žiūrime visi. Kartais jame atpažįstame save. Kartais – jau tik kopiją.
Spektaklio „Replika“ kūrybinę komandą sudaro kūrė režisierius Andrius Pulkauninkas, choreografė Goda Laurinavičiūtė, vaizdo projekcijų menininkas Šarūnas Kuckailis, kompozitorė Kotryna Jančauskaitė ir scenografė Eglė Jovaišaitė. DI šiame kūrinyje veikia kaip pilnavertis kūrėjas – projekcijų autorius, kurio generuojami vaizdai tampa ne tik fono elementu, bet ir aktyvia dramaturgine jėga.

VU Kintetinio teatro rodymas vyks spalio 24 d. ir gruodžio 12 d. 19:00 val. VU Teatro salėje.
Bilietus į spektaklį galite įsigyti čia.
Spektaklio pasirodymą organizuoja VU Kultūros centras.

Tanžero tarptautiniame universitetų teatrų festivalyje FITUT 2025 spektaklis „Replika“ (rež. Andrius Pulkauninkas) pelnė „Geriausio kolektyvo pasirodymo“ prizą. Lapkričio 3 – 7 d. vykęs festivalis subūrė 12 universitetų iš 9 šalių. Vilniaus universiteto (VU) studentų mėgėjų teatras buvo įvertintas greta daugelio trupių iš meno akademijų – būsimų aktorystės profesionalų.