Birželio 8 d., sekmadienį, 15 val. Vilniaus universiteto (VU) choras „Gaudeamus“, vadovaujamas Rasos Gelgotienės, dalyvaus Liepojos (Latvija) priemiesčio Karostos – buvusio karinio miestelio ir uosto – meno festivalyje. Kolektyvas koncertuos labai neįprastoje vietoje – giliai miškuose paslėptame požeminiame karinio uosto arsenale. Originali bus ir atliekama programa, kurioje daug dėmesio skiriama kūno perkusijai ir neįprastiems akustiniams garsams. Prie šių garsų bus eksperimentiškai interpretuojami ir derinami šiuolaikiniai bei klasikos kūriniai.

 „Po itin sėkmingo pasirodymo festivalyje pernai, kur choras Karostos kalėjime atliko Ukrainai palaikyti skirtą koncertinę programą, „Gaudeamus“ gavo kvietimą festivalyje sudalyvauti ir šiemet, tik šįkart kitame labai netikėtame objekte – miškų tankmėje, požemiuose paslėptame ginklų arsenale“, – pasakoja choro meno vadovė ir vyriausioji dirigentė Rasa Gelgotienė. Anot chorvedės, neįprastai lokacijai buvo parinkta originali programa, išryškinanti ypatingą tos erdvės akustiką ir net kiek bauginančią atmosferą.

Nuo 2019 m. vykstantis Karostos meno festivalis yra unikalus kultūrinis renginys, atgaivinantis buvusią karinę bazę per meną, muziką ir bendruomenės veiklą. Rengiamas kasmet birželio pradžioje jis suburia Latvijos ir tarptautinius menininkus, kurie kuria didelio formato piešinius, instaliacijas ir performansus Karostos vandens bokšte, Redano tvirtovėje, kalėjime ir kitose erdvėse. Festivalio metu taip pat vyksta kitos veiklos, koncertai ir diskusijos, skatinančios bendruomenės įsitraukimą bei kultūrinį dialogą. Festivalio metu sukurti meno kūriniai eksponuojami visą vasarą, o tokios iniciatyvos kaip Karostos vandens bokšto menininkų rezidencija ir naujų kultūrinių erdvių atidarymas praturtina šio istorinio rajono tapatybę, paversdamos Karostą meno ir turizmo traukos centru.

Karosta įkurta prieš 135 metus, kai Rusijos caras Aleksandras III pasirašė įsaką, kuriuo nurodė šalia Liepojos miesto įsteigti karinį uosta ir karinį miestelį. Jo teritorijoje buvo pastatyta daug kareivinių ir kitų karinių objektų, didžiulė cerkvė, nutiesti atskiri bėgiai. Miestelis galėjo gyvuoti autonomiškai. Sovietų laikais tai buvo labai uždara karinė bazė, kurioje veikė net povandeninių laivų statykla. Latvijai atgavus nepriklausomybę ir rusų kariuomenei išsikrausčius, vietovė buvo kiek apleista. Šiuo metu miestelio bendruomenės veikla gaivinama įvairiomis priemonėmis, tarp kurių ir šiuolaikinio meno festivalis.

Dalyvavimas šiuolaikinio meno projektuose ir eksperimentiniuose hapeninguose chorui „Gaudeamus“ – ne naujiena. 2016 m. choro vyrų grupė dalyvavo Vilniaus meno klube „Kablys“ vykusiame Kristinos Inčiūraitės performanse „Po oda“, kuriame bendradarbiaudami su žymia norvegų avangardine dainininke ir kompozitore Maja Ratkje ir solistais Ignu Garla bei Modestu Jankūnu atliko eksperimentinį G. J. Volmarto opusą „Megapneumies“. 2023 m. „Gaudeamus“ pasirodė I Vilniaus performansų bienalėje, kur dalyvavo Emilijos Škarnulytės performanse „Afotija“, vaizdavusiame saulės spindulių nepasiekiamas vandenynų gelmes, simbolizuojančias paslaptingą, gilią pojūčių ir prasmių erdvę, į kurią choras emociškai panardino žiūrovus.

Nuotrauka Manto Bartaševičiaus.