Sausį Vilniaus universiteto Kultūros centro vargonų studijos „Unda Maris“ vadovai, vargonininkai ir pedagogai dr. Vidas Pinkevičius ir dr. Aušra Motūzaitė-Pinkevičienė koncertavo Paryžiaus Dievo Motinos katedroje (Notre-Dame) 2025–2026 m. sekmadieninių vargonų koncertų sezone.
Per du solinius pasirodymus vienoje garsiausių pasaulio katedrų skambėjo platus repertuaras – nuo Johanno Sebastiano Bacho iki prancūzų romantinės vargonų muzikos bei pačių atlikėjų autorinių kompozicijų. Viena jų – „Malda saulei“, paremta lietuvių liaudies dainos „Saulele, motule“ melodija.
Kaip pažymi patys vargonininkai, tikėtina, kad tai pirmasis kartas nuo 1990 metų, kai nepriklausomos Lietuvos vargonininkai koncertuoja Notre-Dame katedroje. Apie šią patirtį, įspūdžius ir programos akcentus kalbamės su atlikėjais.
„Fantastika!“
Paklausti, vienu žodžiu apibūdinti koncertus, atlikėjai nedvejoja: „Fantastika! Jaučiamės tarsi nuostabiame sapne, iš kurio nesinori pabusti.“ Tarptautinė koncertinė patirtis tęsiasi ir Vilniuje – Vilniaus universiteto studentai ir darbuotojai gali nemokamai mokytis groti vargonais VU Kultūros centro studijoje „Unda Maris“, veikiančioje Šv. Jonų bažnyčioje. Studija atvira tiek pradedantiesiems, tiek jau turintiems muzikinį pasirengimą.
Istorinis momentas
Koncertuoti Notre-Dame katedroje atlikėjams reiškia ne tik asmeninį, bet ir istorinį įvykį:
„Jeigu atmintis neklysta, esame pirmieji Lietuvos vargonininkai, koncertavę šioje katedroje po 1991 metų. Aušra, ko gero, yra apskritai pirmoji Lietuvos vargonininkė moteris, kuriai teko ten groti. Koncertas pranoko visus lūkesčius.“
Ši patirtis tapo svarbiu profesiniu žingsniu:
„Mums asmeniškai šis koncertas yra didelis žingsnis į priekį profesinėje karjeroje, nes groti šioje katedroje vargonais, kuriais grojo tokie didieji meistrai, kaip Louis Vierne, Marcel Dupre ir Pierre Cochereau turbūt yra kiekvieno vargonininko svajonė. Dėka šios patirties dar labiau įkvėpti savo „Unda Maris“ studijos narius siekti tobulumo ir savo tikslų.“
Po gaisro atgimusi katedra
Notre-Dame vargonai ir pati katedra atlikėjams paliko gilų įspūdį:
„Įvykus gaisrui, nesitikėjome, kad apskritai ten pavyks pagroti, nes norinčių ten koncertuoti eilė yra labai ilga. Bet visgi mūsų eilė atėjo.
Paryžiaus Dievo Motinos katedroje vyksta sekmadieniniai vargonų muzikos koncertai. Dėka Viktoro Hugo romano „Paryžiaus katedra“ ji jau buvo viena garsiausių pasaulio katedrų, o po 2019 m. gaisro ir nepaprastai kruopštaus ir greito atstatymo, tapo dar garsesnė.
Visame pasaulyje garsūs didieji vargonai (8000 vamzdžių, 115 registrų, 5 manualai ir pedalai) gaisro metu nenukentėjo, tačiau saugumo sumetimais buvo išmontuoti ir išvežti saugoti į kitą vietą, kur jie buvo išvalyti ir saugomi, kol po katedros atstatymo buvo gražinti į originalią vietą.
Mūsų koncertai originaliai turėjo ten įvykti prieš gaisrą (Vido – 2019 m. rugpjūčio mėn., Aušros – 2020 m. liepos mėn.).“
Programos akcentai
Paklausti, kurie momentai įsiminė labiausiai, atlikėjai pabrėžia programos visumą:
„Labai sunku išskirti tik vieną kūrinį iš programos, nes visi kūriniai skambėjo unikaliai. Vido programoje, ko gero, įspūdingiausiai skambėjo fanfariškas Grand Choeur Dialogué sukurto prancūzų kompozitoriaus ir vargonininko Eugene Gigout. Aušrai įsimintiniausias pasirodė Alberto Renaud Tokata d-moll.
Kadangi Lietuvoje nelabai turime autentiškų prancūziškų simfoninio stiliaus vargonų, džiaugiamės galimybe atlikti šiuos kūrinius vargonais, ypatingai tinkančiais tokiai muzikai.“
Apie itin asmenišką momentą pasakoja dr. Aušra Motūzaitė-Pinkevičienė:
„Man labiausiai įstrigo momentas, kai aš grojau savo pačios kompoziciją „Malda saulei“, paremtą lietuvių liaudies dainos „Saulele, motule“ melodija. Buvo nuostabu girdėti šios archaiškos lietuviškos melodijos kanoną tarp soprano ir pedalų partijos po didingos Viduramžių katedros skliautais.“
Koncertų programoje skambėjo Johanno Sebastiano Bacho, Nils Wilhelmo Gade, Charles-Marie Widoro, Eugene Gigout, Alberto Renaud kūriniai bei pačių atlikėjų kompozicijos – dr. Vido Pinkevičiaus siuita „Wie schön leuchtet“ op. 287 ir dr. Aušros Motūzaitės-Pinkevičienės „Fanfare Processional in D“ op. 20 bei „Malda saulei“ op. 26.