Lietuva brangi – širdyse ir scenoje: Vilniaus universiteto Dainų ir šokių ansamblio istorija

Straipsnio autorės: Viltė Liaudinskaitė (VU Medicinos fakultetas), Gabija Antanavičiūtė (VU Matematikos ir informatikos fakultetas), Emilija Ruškytė (VU Istorijos fakultetas), Ieva Navickaitė (VU Istorijos fakultetas), Laura Dičiūnaitė (VU Teisės fakultetas)

Šiemet Vilniaus universiteto Dainų ir šokių ansamblis (VU Ansamblis) mini 85-erių metų jubiliejų – gražų amžių, kuriame telpa ištisos kartos, jų šokiai, dainos ir draugystės. Prieš kurį laiką dalinomės pasakojimu apie VU Dainų ir šokių ansamblio pradžią, kai dar 1940-aisiais šokio ir dainos kibirkštį Vilniaus universitete įžiebė studentė Genovaitė Dumčiūtė–Breichmanienė. Šiandien istoriją pasakojame toliau – gilinamės į okupuotos Lietuvos laikmetį, kai Ansamblis ne tik gyvavo režimo sąlygomis, bet ir tapo tylia lietuviškumo saugojimo erdve.

Nuotraukoje VU ansambliečiai Vilniaus fone, 1965 m. Nuotrauka saugoma VU bibliotekos Mokslinių tyrimų ir paveldo rinkinių departamente, apsk. nr. F98-F371

Tautiškumo išsaugojimas sovietmečiu

Jaunam šių dienų žmogui gali būti nelengva įsivaizduoti, kaip įmanoma užsiimti tautine veikla okupuotoje šalyje. Kaip dainuoti lietuvių liaudies dainas, šokti tradicinius šokius ir vilkėti tautinį kostiumą, kai net pats žodis „folkloras“ laikomas pavojingu? Kaip atitikti tuometines normas, kai viduje su jomis nesitapatini? Atsakymus geriausiai žino tie, kurie tuo laikotarpiu kūrė ir gyveno Ansamblyje.

Nuotraukoje ilgametės VU Ansamblio šokėjų grupės vadovės Elena Morkūnienė (kairėje) ir Tamara Kalibataitė (dešinėje), 1975 m. Nuotraukos autorius Jonas Juknevičius. Nuotrauka saugoma Lietuvos centriniame valstybės archyve, apsk. nr. 0-077960

Apie Ansamblio veiklą sovietmečiu straipsnyje „Širdžių tiltais, plojimų bangomis per septynetą dešimtmečių“ rašo ansamblietė Birutė Liauškienė. Ji prisimena nerašytą, tačiau griežtai įgyvendintą draudimą tarti žodį „folkloras“: „Jis turėjęs rodyti „žalingą nukrypimą į lietuviškąjį nacionalizmą“. O plačioje tėvynėje, realizuojančioje tautų susiliejimo politiką, likusią iš Stalino laikų, jo bijota labiau nei kipšo. Tad – jokio folkloro, tik „liaudies kūryba“. Nors VU Dainų ir šokių ansamblis formaliai nėra folkloro ansamblis, koncertuose folkloro elementų pasitaiko neretai – žiūrovai gali išgirsti tradicinių kanklių, ragų, daudyčių ar skudučių skambesį, sutartines. Folkloriniai šokiai, dainos lydi ir kiekvieną ansambliečių šventę ar vakaronę, praturtindami juos ne tik linksmybėmis, bet ir gilesne kultūrine patirtimi. Taigi, prasmė išlieka ta pati: folkloras – tradicijos – jungia žmones, liudija jų tapatybę ir leidžia jaustis bendruomenės dalimi. Iš pirmo žvilgsnio toks draudimas atrodo gan keistai – juk folkloras ir yra liaudies kūryba, tad kodėl vieną sąvoką vartoti leidžiama, o kitos – ne? Atsakymas slypi sovietinės ideologijos logikoje. 

Sovietmečiu valdžiai reikėjo kultūros, „puošiančios“ režimą ir nekeliančios jam grėsmės. „Liaudies kūryba“ – sąvoka, pabrėžianti procesą bei leidžianti parodyti, kad liaudis kuria kažką gražaus, linksmo ir tarsi atlieka neutralaus dekoro funkciją. Žodis „folkloras“ kėlė daug asociacijų su tautos tradicijomis, šaknimis, istoriniu atminimu, savitumu, tapatybe. Kitaip tariant, jis atverdavo duris į lietuvybę, o sovietinei sistemai tai buvo pavojinga. Šiandien laisvai, net nesusimąstydami vartojame norimas sąvokas, drąsiai tariame žodį „folkloras“, tradiciją vadiname tikruoju vardu, o juk vos prieš kelis dešimtmečius tokie patys ansambliečiai turėjo galvoti, ką leidžia tuometinės sistemos rėmai. Tai primena, jog dabar turime daugiau nei tik žodžių laisvę – turime galimybę atvirai puoselėti lietuvišką kultūrą.

 Nuotraukoje VU Ansamblio kanklininkės ansambliečių fone, 1978 m. Nuotraukos autorius Tadas Žebrauskas. Nuotrauka saugoma Lietuvos centriniame valstybės archyve, apsk. nr. 1-25263

Tylus pasipriešinimas

Ansamblis buvo taiklus žaidėjas ir išmoko sovietmečio „žaidimo“ taisykles. Nors kolektyve buvo komjaunuolių, stebinčių vidinę drausmę, tiek tautinio kostiumo dėvėjimas, tiek koncertinių programų turinys suteikė erdvę matyti ir kurti lietuviškumą, kas okupacijos akivaizdoje buvo neįkainojamai svarbu. Ansamblyje cirkuliuoja ir įvairių istorijų apie subtilius ženklus, kuriais ansambliečiai tarsi priešinosi sovietų okupacijai. Pavyzdžiui, šmaikšti istorija apie šokėją, kuri „Blezdingėlės“ šokio metu scenoje su nosinaite ironiškai nušluostė nosį Stalino skulptūrai, kabėjusiai ant sienos. Kitas įsimintinas vaizdas – ansambliečiai 1988 m. Baltijos šalių studentų festivalyje „Gaudeamus“ mojantys Lietuvos vėliavėlėmis. Tuometiniai ansambliečiai dalinasi, jog drąsos išsitraukti pačių gamintas ir kostiumuose slėptas vėliavėles tikrai reikėjo, o išsitraukus teko sulaukti ne vieno išsigandusio žvilgsnio bei stebėti nusuktas televizijos kameras. 

Nuotraukoje VU Ansamblio 20-mečio jubiliejinis koncertas, scenoje atliekama „Blezdingėlė“, 1964 m. Nuotraukos autorius K. Kalnaitis. Nuotrauka saugoma Lietuvos centriniame valstybės archyve, apsk. nr. 0-022805

Griežti sovietinės sistemos rėmai nesugebėjo užgniaužti ansambliečių noro ir drąsos puoselėti lietuvišką tapatybę. Ansamblio istorijoje šiltai ir pagarbiai minimas 1952–1962 metais Ansamblio meno vadovu buvęs Vladas Bartusevičius – žmogus, gebėjęs ne tik vadovauti, bet ir įkvėpti kitus. Jau minėtame B. Liauškienės straipsnyje rašoma apie brangaus vadovo stiprybę: „jo drąsos ir sumanumo dėka pirmą kartą po ilgų Sibiro tremties ir baimių metų būtent VU Ansamblis susikaupęs viešai koncerte uždainavo „Lietuva brangi“, taip įteisindamas šį nepamirštamą, bet viešai slėptą Tėvynės himno pakaitalą.“ Tokie žingsniai liudijo daugiau nei muzikinę tradiciją. 

Nuotraukoje VU Ansamblio nariai Gedimino kalno fone, 1979 m.  Nuotraukos autorius Algis Palionis. Nuotrauka saugoma Lietuvos centriniame valstybės archyve, apsk. nr. 1-26845

,,Koncertas sekasi puikiai. Beveik po kiekvienos dainos ar muzikinio kūrinio mums ,,bisuoja“. Apgulti visi praėjimo takai, palangės. Minia prie durų ir už jų. Ir kažkas iš mūsiškių ar salės pašnibždom, bet visiems girdint, paprašo: ,,Vadovėli, pagiedokim ,,Lietuva brangi“. <...> Suvirpa kanklių stygos, pasigirsta birbynės melodija… ,,Lietuva brangi, mano Tėvyne…“ <...> Mes iš scenos matome – daugelio moterų akyse ašaros. Džiaugsmo, pasididžiavimo ir meilės ašaros. O lūpos kartu su mumis kartoja brangius poeto žodžius…“ –savo prisiminimuose teigė ansamblietis, žurnalistas Stasys Arnašius.

Kasdienybė už kulisų

Nepaisant sovietmečio suvaržymų, Ansamblyje egzistavo ir studentiška kasdienybė, kupina repeticijų ir koncertų, draugysčių, nuotykių, linksmų istorijų, su kuriomis nesunkiai susitapatintų ir dabartiniai studentai. Apie tokią VU Ansamblio kasdienybę sovietmečiu mums liudija užrašyti orkestro birbynių vadovo Algio Kirilausko prisiminimai: „Ansamblio gyvenimas kunkuliavo: repeticijos, koncertai, išvykos, kelionės, vasaros stovyklos. <...> Vieną vasarą stovyklavome Grigiškėse, pionierių stovykloje. Apgyvendino mus gal dešimtyje namelių. Repeticijos repeticijomis, o vakarais kuris nors namelis rodo programą – koncertuoja. Kai visi pasirodė, atėjo eilė ir mūsų vadovų nameliui. Reikia parodyti, kad mes irgi ne pėsti. Į estradą ėjome su degančiais fakelais ir pradėjome savo programą. Ką sugalvojome, ką sugebėjome, tą ir rodėme. <...> Ansambliečiai karštai ir ilgai mums plojo.“

Apie ansamblio vidinį gyvenimą sovietmečiu taip pat pasakoja unikalus šaltinis – orkestrantės skudutininkės Birutės Gučaitės dienoraštis, rašytas 1956-1965 metais ir skirtas būtent Ansambliui. Skaitydami sužinome apie koncertų galybę, ansamblio laimėjimus, koncertines programas bei sudėtis. Orkestrantė paskaičiavo, kad per šešerius metus (1956-1962 m.) Ansamblis koncertavo net 218 kartų.

 Nuotraukoje VU Ansamblio 500-asis koncertas Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, scenoje atliekamas „Aštuonnytis“, 1963 m. Nuotraukos autorius Algimantas Šarkis. Nuotrauka saugoma Lietuvos centriniame valstybės archyve, apsk. nr. 0-010272

Tokie kiekiai koncertų reiškė tiek ansambliečių, tiek vadovų atsidavimą ne tik sceniniam ambicingų meninių programų atlikimui, bet ir beatodairiškai skirtą laiką Ansambliui kaip bendruomenei ir laisvalaikio praleidimo būdui. Ne veltui B. Gučaitė apie pasiruošimą koncertams juokavo: „Profesionalai tai daro per 6 mėn., ansamblis – per 3, ir dar reikia pasiruošti sesijai <…> Matyt teks ansambliečiams praleisti daug paskaitų. Dirbame rytais ir vakarais“. Nors istorinės aplinkybės buvo kitokios, Ansamblio vidinis gyvenimas mažai kuo skyrėsi nuo šiandienos – džiaugsmas po sėkmingų pasirodymų, nuovargis po ilgo koncertų maratono, vidiniai nesutarimai ir rūpestis dėl artėjančių konkursų. Nepagražintas, intensyvus, bet savas ir brangus kiekvienam, kas jame dalyvavo – toks buvo ir yra tikrasis Ansamblio gyvenimas.

 Nuotraukoje VU Ansamblio šokėjai pasirodo Universiteto 400 metų jubiliejaus šventiniame koncerte Vilniaus sporto rūmuose, 1979 m. Nuotraukos autorius Vladimiras Gulevičius. Nuotrauka saugoma Lietuvos centriniame valstybės archyve, apsk. nr. 0-082297

Ansamblio dvasia – žmonės

Kiekvienas laikmetis palieka savo ženklą. Ansambliui sovietmečiu teko gyventi rėmuose, tuo pat puoselėjant tautiškas melodijas, saugojusias lietuvybę. Pažymėdami 85-ąją gyvavimo sukaktį prisimename, kaip Ansamblis tapo ir išlieka ne tik menine, bet ir dvasine atrama ištisoms studentų kartoms. Per visus savo gyvavimo metus Vilniaus universiteto Dainų ir šokių ansamblis augo, tobulėjo ir kūrė. Nepaisant įvairių istorinių aplinkybių, Ansamblio žmonės tvirtai puoselėjo lietuviškas vertybes, o jo studentiška dvasia išliko ta pati. Tą liudija ilgamečio Ansamblio meno vadovo V. Bartusevičiaus žodžiai, palikti ansamblietės dienoraštyje: „Visko būna kolektyve – ir džiaugsmo, ir liūdesio, pasisekimų ir nesėkmių. Kad ir kažin kaip svarbūs atrodo jie pradžioje, pamažu išdyla iš atminties. Viena niekada neišdils – žmonės. Jie – tikrasis ansamblio gyvenimas. Ir kada matai, kad kolektyvas padėjo jiems pamilti kūrybą, meną, vadinasi, dirbta ne veltui.“

Nuotraukoje folkloro festivalio „Skamba, skamba kankliai“ metu Katedros aikštėje šoka VU Ansamblio šokėjai, 1981 m. Nuotrauka saugoma Lietuvos centriniame valstybės archyve, apsk. nr. 0-083619

Šiandien, kai Ansamblis mini 85-ąjį jubiliejų, šios istorijos primena, kad už kiekvieno koncerto, už kiekvieno pasirodymo slypi žmonių atsidavimas, jų valia, meilė scenai, Lietuvai ir vienas kitam. Nuo nedidelio merginų šokių ratelio iki šiandieninio Ansamblio – tai kelionė, praeitį ir dabartį sujungianti į gyvąją tradiciją.

Daugiau informacijos apie artėjančius renginius, skirtus paminėti 85-ąją sukaktį, galima rasti VU Dainų ir šokių ansamblio tinklalapyje www.ansamblis.vu.lt/jubiliejus.

Šaltiniai

Spauda ir literatūra:

• „Interviu su savimi“, Stasys Arnašius, 2008;
• „Mano gyvenimas“, Algis Kirilauskas, 2010-09-10 (saugomas asmeniniame žurnalisto, VU Ansamblio alumno Romo Gurklio archyve);
• „Širdžių tiltais, plojimų bangomis per septynetą dešimtmečių“, Birutė Liauškienė, 2010, žurnalas „Santara“, Nr. 71, https://santaranorkus.lt/santara-2010-ziema-2/.

VU Ansamblio archyvas:

• Daivos Čičinskienės prisiminimai, saugomi asmeniniame VU Ansamblio archyve (2025-10-11);
• Emilijos Ruškytės referatas  „Vilniaus universiteto Dainų ir šokių ansamblio dokumentinio paveldo analizė“, 2025;
• Genovaitės Dumčiūtės-Breichmanienės prisiminimai, saugomi asmeniniame VU Ansamblio archyve (2006-07-27).

Archyvinė medžiaga:

• Birutės Gučaitės dienoraštis, 1956-1965 (saugomas asmeniniame žurnalisto, VU Ansamblio alumno R. Gurklio archyve);
• Fotografija iš fondo F98, saugoma Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinių tyrimų ir paveldo rinkinių departamento Rankraščių skyriuje;
• Fotografijos, saugomos Lietuvos centriniame valstybės archyve.

Aš padainuosiu dainų dainelę

Visai Lietuvai minint 150-ąsias M. K. Čiurlionio gimimo metines, koncerto „Aš padainuosiu dainų dainelę“ rengėjai kviečia pasiklausyti, kas įkvėpė menininko kūrybą ir kokį pavidalą liaudies melodijos įgijo jo išdailose.

Spalio 25 d. 18 val. Šv. Jonų bažnyčioje žiūrovai panirs į M. K. Čiurlionio pasaulį – nusikels į Druskininkų, Plungės apylinkes, kuriose skambėjo M. K. Čiurlionį žavėjusios liaudies dainos, išgirs ir pajus jas kompozitoriaus ausimis ir širdimi. Renginio sumanytoja Milda Ričkutė tikisi, kad žiūrovus sudomins „kiek neįprasta koncerto pateikimo forma“: chorai dainuos M. K. Čiurlionio harmonizacijas, o folkloro ansambliai – jas galėjusias įkvėpti autentiškas liaudies dainas. Taip, pasak M. Ričkutės, klausytojai galės „pajausti kompozitoriaus meninius siekius, palyginti autentišką dainos skambesį su tos pačios dainos išdailomis“.

M. K. Čiurlionis aiškiai suvokė savo ir amžininkų kompozitorių misiją: „Mūsų credo – tai mūsų seniausios dainos ir mūsų ateities muzika.“ Norėdamas, kad liaudies dainos plačiai skambėtų ir vienytų atgimstančią Lietuvą, jis ėmėsi savo ir kitų surinktų dainų harmonizuoti chorams. Kompozicijos „Bėkit, bareliai“, „Beauštanti aušrelė“, „Oi, giria, giria“ ir kitos dabar yra neatsiejama chorų repertuaro dalis, bet tai, nuo ko, jas kurdamas, atsispyrė M. K. Čiurlionis, kaip jo išgirstos ar rinkiniuose užrašytos dainos galėjo skambėti liaudies dainininkų lūpose, vis dar žadina smalsumą.

Ieškant M. K. Čiurlionio kūrybos šaltinių, M. Ričkutei teko ir rekonstrukcinio, ir detektyvinio darbo, išryškėjo kompozitoriaus ir liaudies dainininkų sąveika. „Užsimiršusi laikmetyje, pirmiausia pradėjau ieškoti Čiurlionio harmonizuotų liaudies dainų archyvuose, bet supratau, kad tuo metu dar niekas plačiai neužrašinėjo liaudies dainų ir jokių garso įrašų nėra, o ankstyviausieji pateikėjai tas dainas jau galėjo būti išmokę choruose, dainuodami Čiurlionio kompozicijas. Bet radau nemažai pateikėjų, kurie, nors ir vėlai užrašyti, padainavo labai tradiciškai, vietovės maniera,“ – pasakoja ji. Dalį dainų koncerto atlikėjai atkūrė iš pirmųjų (Liudviko Rėzos, Simono Stanevičiaus, Christiano Bartscho, brolių Antano ir Jono Juškų) lietuvių liaudies dainų rinkinių, kuriais naudojosi ir M. K. Čiurlionis, dalies mokėsi iš archyvuose rastų panašių dainų variantų garso įrašų.

Koncerte „Aš padainuosiu dainų dainelę“ autentiškas įvairių etnografinių regionų dainas dainuos Vilniaus folkloro ansamblis „Labingis“ (vad. Milda Ričkutė) ir Vilniaus universiteto (VU) folkloro ansamblis „Ratilio“ (vad. Vilius Marma), M. K. Čiurlionio harmonizuotas lietuvių liaudies dainas – Vilniaus mišrus choras „Dobilas“ (vad. Ignas Garla), VU Dainų ir šokių ansamblio choras (vad. Dovilė Mačiukaitė-Krasauskienė, chormeisterė Liana Marija Maliauskaitė), vargonais gros Vidas Pinkevičius.

Renginį organizuoja VU Kultūros centras.

Susirišimai, įkvepiantys kurti: 85-asis VU Dainų ir šokių ansamblio pavasaris

Įsibėgėjus pavasariui, Vilniaus universiteto Dainų ir šokių ansamblis (VU Ansamblis) kviečia stabtelėti – išgirsti, pajusti ir prisiminti. Gegužės 16 d. VILNIUS TECH „LinkMenų fabrike“ įvyks kasmetinis, tradicija tapęs, VU Ansamblio pavasarinis koncertas. Šiemet jis bus kiek kitoks – kvies išgyventi jautrų ir gilų pasakojimą, apipintą tikromis ansambliečių ir jų artimųjų istorijomis, apjungsiančiomis praeitį ir dabartį, skirtingus išgyvenimus bei savitą tapatybę. Šio pasakojimo esmė – susirišimai: tai gilūs ir nepavaldūs laikui ryšiai tarp kartų, bendrystė ir prisiminimai. Šis koncertas atidarys VU Ansamblio 85-mečio minėjimo renginių ciklą.

Vilniaus universiteto Dainų ir šokių ansamblio istorija: kai tyla virto daina, o žingsnis – šokiu

Kai prieš 85 metus Vilniaus universiteto (VU) bendruomenėje pirmąkart suskambo lietuvių liaudies dainos ir jų ritmu užgimė pirmieji šokių žingsniai, niekas negalėjo nuspėti, kad tai taps pradžia ilgos ir prasmingos tautinio meno kelionės, kurioje tradicijos galės ne tik gyvuoti, bet vis pintis su šiuolaikiškumu. Toje kelionėje, vedusioje per laikmečių pokyčius ir politinius iššūkius, ištisos kartos, jų šokiai ir balsai raizgėsi į nepertraukiamą pasakojimą apie tautos dvasią, meilę lietuviškam menui ir jame gimstančią bendrystę. Minint 85-uosius, jubiliejinius Vilniaus universiteto Dainų ir šokių ansamblio (VU Ansamblis) metus, norisi pažvelgti ne tik į jo dabarties ir ateities projekcijas, bet ir gilesnius kolektyvo praeities vingius. Prisiminkime VU Ansamblio kūrimosi pradžią, pažymėjusią tautinio meno Vilniaus universitete kelią.

Vilniaus universitetas kviečia kartu švęsti Kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną!

Vilnius, 2025 m. kovo 6 d. – Vilniaus universitetas kviečia miestiečius, universiteto bendruomenę ir miesto svečius drauge paminėti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Šia proga kovo 11 d., antradienį, 15.00 val., Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje vyks šventinis koncertas, kurį dovanoja Vilniaus universiteto Dainų ir šokių ansamblis.

Dainų ir šokių ansamblio „Metai“ – tarptautinio muzikos ir šokių filmų festivalio laimėtojas

Vilniaus universiteto (VU) Dainų ir šokių ansamblio trumpametražis meninis filmas „Metai“ sulaukė pripažinimo tarptautiniame „Consonance“ muzikos ir šokių kino festivalyje, vykusiame šių metų vasario 14-15 d. Tbilisyje, Sakartvele.

VU dainų ir šokių ansamblis kviečia bendrą Baltijos tautų draugystės koncertą „Drauge | Kopā“

Lapkričio 30 d. 16 val. VU Dainų ir šokių ansamblis kviečia į neeilinį koncertą Vilniaus universiteto Didžiojoje auloje „Drauge | Kopā“, kur susipins Lietuvos ir Latvijos kultūros. Daugiau nei du šimtai artistų suvienys savo širdis ir parodys, kaip baltiškoje bendrystėje skamba harmonija!

VU dainų ir šokių ansamblis kviečia į bendrą Baltijos tautų draugystės koncertą „Drauge | Kopā“

Lapkričio 30 d. 16 val. VU Dainų ir šokių ansamblis kviečia į neeilinį koncertą Vilniaus universiteto Didžiojoje auloje „Drauge | Kopā“, kur susipins Lietuvos ir Latvijos kultūros. Daugiau nei du šimtai artistų suvienys savo širdis ir parodys, kaip baltiškoje bendrystėje skamba harmonija!

„Kultūros naktį“ kviečiame praleisti Vilniaus universitete

Birželio 7 d. į Vilnių kartu su vasara grįžta pilnametystę švenčiantis kultūros festivalis „Kultūros naktis“. Šiemet, Vilniaus universiteto (VU) centrinių rūmų erdvėse kultūros naktįne tik skambės muzika, bet ir suksis kino juostos bei nuo modernaus šokio vibruos Teatro salės sienos. VU Kultūros centras ir trys meno kolektyvai – universiteto Kamerinis orkestras, Dainų ir šokių ansamblis bei Kinetinis teatras kviečia į nemokamus penktadienio kultūrinius renginius. 

Trumpametražis filmas „METAI“ apdovanotas pirmuoju laimėjimu filmų festivalyje!

Gegužės 8-12 d. Švedijoje vyko Västerås kino filmų festivalis, į kurio konkursinę programą buvo įtrauktas Vilniaus universiteto Dainų ir šokių ansamblio filmas „METAI“ (režisierė Laura Dičiūnaitė ir operatorius Jokūbas Savodnikas VU Dainų ir šokių ansamblio bei VU bendruomenės nariai). Festivalio konkursinės programos komisijos sprendimu, filmas laimėjo kategorijoje Best Short Dance Film International, o festivalio organizatoriai dalinosi įspūdžiais apie filmą: „nuostabus filmas su sava siela, istorija ir šokiu“.

Filmo „METAI“ peržiūra | Kultūros naktis 2024

„METAI“ yra trumpametražis meninis filmas, skirtas įprasminti lietuvišką tautinį meną, jo atlikimą, nacionalinius kostiumus, lietuvių liaudies instrumentus bei įprastus scenai kūrinius pristatant netradicinėje koncertinėje erdvėje – gamtoje, skirtingais metų laikais, taip supažindinant žiūrovą ne tik su kūrinių dinamika, bet ir lietuviškos gamtos sezoniškumu bei kontrastingumu.

Pavasarinis koncertas „S o d n a s“ | VU Dainų ir šokių ansamblis

Vilniaus universiteto Dainų ir šokių ansamblis š. m. gegužės 17 d. 20 val. Vilniaus universiteto Teatro salėje kviečia į pavasarinį koncertą „S o d n a s“.

Vilniaus universiteto Dainų ir šokių ansamblis kviečia į filmo „METAI“ premjerą

Vilniaus universiteto (VU) Dainų ir šokių ansamblis (vad. Eugenijus Čiplys) kviečia į meninio trumpametražio filmo apie ansamblį „METAI“ premjerą, kuri vyks kino teatre „Pasaka“ balandžio 21 d. 16.15 val. Tai visiškai naujos VU Dainų ir šokių ansamblio kūrybinės veiklos krypties pristatymas.

VU Kultūros centras kviečia į šventinių renginių maratoną!

Vilniaus universiteto (VU) Kultūros centras pristato gruodžio mėnesio šventinį repertuarą! VU erdvėse visą Kalėdų laikotarpį vyks atviri universiteto meno kolektyvų renginiai.  

„Aukso paukšte“ apdovanojamas VU dainų ir šokių ansamblis kviečia į advento koncertą „Sueima“

Daugiau nei šimtą muzikantų, šokėjų ir dainininkų vienijantis Vilniaus universiteto (VU) dainų ir šokių ansamblis gruodžio 2 d. 18 val. kviečia į koncertą „Sueima“. Tradiciniame penktajame ir trečius metus iš eilės po VU Šv. Jonų bažnyčios skliautais organizuojamame advento koncerte šiemet ansambliui bus įteiktas prestižinis „Aukso paukštės“ apdovanojimas.

S U E I M A | VU Dainų ir šokių ansamblio koncertas

Vilniaus universiteto Dainų ir šokių ansamblis šių metų gruodžio 2 d. 18 val. Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje kviečia į koncertą „S u e i m a“, kurio metu ansambliui bus įteiktas Lietuvos nacionalinio kultūros centro ir Pasaulio lietuvių dainų šventės fondo įsteigtas „Aukso paukštės“ apdovanojimas.

VU Dainų ir šokių ansamblis iš Klaipėdoje vykusio konkurso parsivežė pagrindinius prizus

Sekmadienį Klaipėdoje vykusiame VI-ajame Tautinių šokių grupių ir ansamblių konkurse-festivalyje „Klumpakojis” pasirodęs Vilniaus universiteto Dainų ir šokių ansamblis namo sugrįžo pilnu glėbiu įvertinimų. Ansamblis (vad. Eugenijus Čiplys) pelnė I-ojo laipsnio diplomą bei laimėjo nugalėtojų taurę, o taip pat jis buvo apdovanotas Specialiuoju Alenskų šeimos įsteigtu prizu už geriausią muzikinio kūrinio atlikimą bei Specialiuoju Gudavičių šeimos prizu už geriausiai atliktą prof. Juozo Gudavičiaus šokį „Rezginėlė“.

Dviems Vilniaus universiteto meno kolektyvams – „Aukso paukštės“

Šiemet jau dvidešimt trečią kartą Lietuvos nacionalinio kultūros centro įsteigtų mėgėjų meno kolektyvų ir jų vadovų apdovanojimų „Aukso paukštė“ nominacijomis bus įvertinti labiausiai nusipelnę šalies chorai, teatrai, folkloro, dainų ir šokių ansambliai, liaudiškos muzikos kapelos, šokių kolektyvai, liaudies muzikos ir pučiamųjų instrumentų orkestrai. Už 2022-ųjų metų veiklą šiuo apdovanojimu įvertinti ir du Vilniaus universiteto (VU) meno kolektyvai – VU pučiamųjų orkestras „Oktava“ ir VU dainų ir šokių ansamblis.

Advento vakarai | VU Dainų ir šokių ansamblis

VU Kultūros centras pristato šventinio laikotarpio repertuarą

Vilniaus universiteto (VU) Kultūros centras pristato šventinio laikotarpio repertuarą! VU erdvėse visą gruodžio mėnesį vyks net aštuoni atviri renginiai. 

Baltijos šalių studentų dainų ir šokių šventė „Gaudeamus“ grįžta į Vilnių ir žada staigmenų

Jau už savaitės į Vilnių rinksis trečiojo tūkstantmečio karta. Studentus iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos suburs „Gaudeamus“ šventė, Vilniaus žiūrovams pasiūlysianti įspūdingą chorinės muzikos, liaudies šokių, pučiamųjų ir liaudies instrumentų muzikos reginį. Vieno spalvingiausių Dainų ir šokių švenčių tradicijos renginių kulminacija įvyks birželio 19 d. Vilniaus Kalnų parke. Nemokamame koncerte estų, latvių lietuvių ir ukrainiečių kalbomis nuskambės kreipimasis į viso pasaulio studentus saugoti ir mylėti savo žemę, būti laisviems, kovoti už savo ateitį ir kurti taikų pasaulį. Koncertuose gausiai dalyvaus ir Vilniaus universiteto meno kolektyvai.

Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblis kviečia į koncertą „Degesija“

Po ilgos pertraukos gegužės 13 d. Vilniaus universiteto (VU) dainų ir šokių ansamblis kviečia į koncertą „Degesija“. Tai jau tradicija tapęs, kasmet pavasarį Šv. Jonų bažnyčioje rengtas ansamblio naujos programos pristatymas, kuris šiemet įvyks VILNIUS TECH „LinkMenų fabrike“, 20 val. 30 min. Šis koncertas bus pirmasis po pandemijos laikotarpio.

Paskaita „Gyvybės rato idėja lietuvių etnožinijoje“ | DEGESIJA | VU Dainų ir šokių ansamblis

Koncertas „DEGESIJA“

Po ilgos pertraukos, Vilniaus universiteto Dainų ir šokių ansamblis kviečia į pavasarinį koncertą „DEGESIJA“.

Paremkite kultūrą neatvėrę piniginės!

Kviečiame paremti Vilniaus universiteto meno kolektyvus paprastu būdu - skiriant iki 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (anksčiau buvo skiriama 2 proc.)

Paremkite kultūrą neatvėrę piniginės!

Koncertas „DEGESIJA“

Po ilgos pertraukos, Vilniaus universiteto Dainų ir šokių ansamblis kviečia į pavasarinį koncertą „DEGESIJA“.

VU Kultūros centro meno kolektyvai gali pagelbėti paramos Ukrainai renginių organizatoriams

Vilniaus universiteto (VU) Kultūros centras ir meno kolektyvai pagal galimybes gali prisidėti prie Ukrainos palaikymo bei paramos renginių ir siūlo kūrinių, kuriuos gali atlikti, programą. Iniciatyvos tikslas – pagalba paramos Ukrainai renginių organizatoriams ir visuomenei.

Geltona. Žalia. Raudona.

Vilniaus universiteto Kultūros centro ir meno kolektyvų 2021-ųjų metų veiklos apžvalga

Kaip sekėsi VU Kultūros centrui ir universiteto meno kolektyvams 2021-aisiais metais? Šioje trumpoje metų apžvalgoje kviečiame prisiminti įsimintiniausius 2021-ųjų momentus: Į apžvalgą!

Štai ir baigėsi nekantriai lauktas studentų festivalis „Linksminkimos“, vykęs lapkričio 20-21 d.  

Lietuvos aukštųjų mokyklų meno kolektyvų festivalis „Ei, studente, sukis vėju!“

Lapkričio 27d., 18.30 val. Kėdainių arenoje VU liaudiškos muzikos ansamblis „Jaunimėlis“ ir VU Dainų ir šokių ansamblis dalyvaus Kauno aukštųjų mokyklų tautinio meno festivalyje „Ei, studente, sukis vėju!“. Daugiau nei 500 dalyvių iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos surengs įspūdingą reginį – jame atgis per amžius puoselėtas lietuvių liaudies menas. Jaunatviškos energijos kupini tautiniai šokiai užburs ir ragins trepsėti kojomis, o liaudiškos melodijos sugebės suvirpinti kiekvieno širdį. Kviečiame!

XI studentų liaudiškos muzikos festivalis „Linksminkimos“

2021 m. lapkričio 20-21 d. vyks XI studentų liaudiškos muzikos festivalis „Linksminkimos“. Dalyvauja VU liaudiškos muzikos ansamblis „Jaunimėlis“ bei universiteto Dainų ir šokių ansamblis.

Su tarptautine šokio diena sveikina VU dainų ir šokių ansamblis

Nuo 1982 m. balandžio 29 d. UNESCO sprendimu, šią dieną, minima Tarptautinė šokio diena. Pasitikdamas visiems choreografams, šokėjams bei mylintiems šokį svarbią dieną, Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblis sveikina su ypatinga, ir kaip patys įvardina – grakščia švente, vildamiesi mažais žingsniais ir šokių ritmu susiburti į koncertų sales.

„Universitas Vilnensis 2021“ – XI-asis tradicinės liaudiškos muzikos kapelų ir ansamblių festivalis džiugins balandžio 24 d.

„Universitas Vilnensis 2021“ – XI-asis tradicinės liaudiškos muzikos kapelų ir ansamblių festivalis po metų pertraukos vėl kviečia visus susiburti šokio ir muzikos ritmu bei pasimėgauti pavasariu!

VU Dainų ir šokių ansambliui – 81-eri!

Šiandien, 2021 m. vasario 22-ąją dieną, Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblis (meno vadovas Eugenijus Čiplys) mini 81-uosius savo veiklos metus.

2020-ųjų karantino įkvėpti: VU Kultūros centro meno kolektyvų veiklos apžvalga

Koncertas po koncerto, viena repeticija po kitos – tokia būdavo įprasta Vilniaus universiteto (VU) Kultūros centro meno kolektyvų narių kasdienybė ikipandeminiu laikotarpiu. Meno kolektyvai per metus surengdavo daugiau kaip 150 koncertų ir kitų įvairių renginių, keliaudavo į užsienio konkursus ir festivalius. Bet 2020-ieji metai buvo ypatingi ir neįprasti visam pasauliui. Į šiuos metus galime žiūrėti kaip į šimtus prarastų galimybių – nukeltų ar atšauktų koncertų, premjerų, renginių ir gyvų susitikimų. Tačiau Kultūros centre, kaip ir visame universitete, veiklos nesustojo, tik pakeitė savo formą ir pobūdį, tad pabandėme pozityviai pažvelgti ir suprasti, ką ypatingo šie metai atnešė tiek meno kolektyvams, tiek jų vadovams.

Visas VU šoka | tradicinių šokių pamoka-vakaronė

VU Kultūros centras su džiaugsmu skelbia, kad šiemet vėl vyks tradicija tapęs, ne vienerius metus sėkmės ir populiarumo sulaukęs, Universiteto bendruomenę nuo „fuksų“ iki profesorių sujungiantis renginys „Visas VU šoka“! Tai – tradicinių šokių vakaronė, o kartu – ir pamoka, skirta kiekvienam – nuo dar kojų neapšilusio pradedančiojo iki tikro šokių veterano.

„Visas VU šoka“ vyks rugsėjo 18 d. 16 val. VU Didžiajame kieme (Universiteto gatvė 5). Gyvą muziką ir gerą nuotaiką dovanos bei tradicinių šokių mokys VU folkloro ansamblis „Ratilio“, VU liaudiškos muzikos ansamblis „Jaunimėlis“, VU Dainų ir šokių ansamblis.

Šiemet „Visas VU šoka“ taikysis prie COVID-19 pandemijos: laikysimės didesnių atstumų, rinksimės šokius, kuriuose mažiau tarpusavio kontakto ir nesikeisime poromis.

Visi renginio dalyviai privalo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugines kaukes, dezinfekuoti rankas, laikytis saugaus atstumo nuo kitų dalyvių. Pajutusius peršalimo ar gripo simptomus organizatoriai ragina likti namie.

VU Kultūros centras gruodį pasitinka renginių gausa

Šventinis Kalėdinis laikotarpis meno ir kultūros žmonėms būna ypatingai gausus renginių, neišimtis ir VU Kultūros centras, kuris gruodį pasitinka net 13 skirtingų renginių. Renginių įvairovė itin didelė - nuo istorijų pasakojimo dirbtuvių ir kūrybinių dirbtuvių „Pasigamink šviečiančią sapnų gaudyklę“ iki džiazo ir klasikinės muzikos koncertų.

VU advento vakaras

Artėjant didžiajai metų šventei – Kalėdoms – kviečiame #VU bendruomenę susitelkti ir šį šventinį laikotarpį paminėti drauge.