Balandžio 28 d., pirmadienį, 21 val. Paduvos universitete vykstančiame antrajame „Music Together“ koncertų ciklo renginyje, pavadintame „Šiaurės šviesa: šiuolaikinės harmonijos ir baltiškosios tradicijos“, dalyvaus Paduvos universiteto „Concentus Musicus Patavinus“ kamerinis choras, vadovaujamas Ignacio Vazzoler ir Vilniaus universiteto merginų choras „Virgo“, vadovaujamas Rasos Gelgotienės.

Bendro dviejų universitetų chorų koncerto rengėjai kvies pasinerti į atmosferinius šiuolaikinės chorinės muzikos skambesius ir pažinti gilias baltiškųjų tradicijų šaknis. Šiuolaikinių kompozitorių, tokių kaip Ēriks Ešenvalds ir Ivo Antognini, kūriniai tyrinėja naujas harmonines dimensijas, kurdami atmosferą, tarsi pakibusią tarp žemės ir dangaus. Tuo pat metu Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir Leonido Abariaus kūriniai atgaivins senąsias Lietuvos melodijas, supindami liaudies dainas su garsiniais peizažais, primenančiais nepaliestą Baltijos šalių gamtą.

Koncertas vyks garsiojoje Milžinų salėje (it. Sala dei Giganti), esančioje Paduvos universiteto Liviano rūmų (it. Palazzo Liviano) pastate. Ši didinga salė taip pavadinta dėl įspūdingų freskų, vaizduojančių Romos didvyrius ir žymius Paduvos literatus, yra ne tik istorinis architektūros perlas, bet ir gyvas kultūros bei mokslo simbolis. Kiekvienas freskų potėpis pasakoja apie žmogaus dvasios didybę, o salės erdvė, kadaise tarnavusi kaip universiteto biblioteka, dabar yra koncertų, konferencijų ir kultūrinių susitikimų vieta. „Lankydamasis ar pasirodydamas šioje salėje jauti ne tik istorijos dvelksmą, bet ir pačią Paduvos universiteto dvasią – amžiną laisvės, kūrybos ir žinių siekį“, – sakė „Virgo“ meno vadovė ir vyriausioji dirigentė R. Gelgotienė.

VU merginų choras „Virgo“, įkurtas 1980 m., yra vienas geriausių šalies moterų chorų – 2023 m. suaugusiųjų chorų konkurse laimėjęs I vietą tapo geriausiu moterų choru Lietuvoje. Pelnęs daugybę tarptautinių apdovanojimų, „Virgo“ koncertavo net keturiuose žemynuose – daugelyje Europos šalių, taip pat JAV, Kanadoje, Meksikoje, Kuboje, Brazilijoje, Argentinoje, Urugvajuje ir tolimojoje Japonijoje. Choro repertuaras apima kūrinius nuo ankstyvojo renesanso iki vėlyvojo romantizmo, daug dėmesio skiriant lietuviškai muzikai ir šiuolaikiniams opusams. Kolektyvas taip pat dalyvauja avangardinio meno performansuose.

Paduvos ir Vilniaus universitetų kultūrinis bendradarbiavimas

Vilniaus universiteto (VU) chorų ir Paduvos universiteto chorų bendradarbiavimas užsimezgė palyginti neseniai, tačiau per pastaruosius metus plėtojosi intensyviai. Šį kultūrinį bendradarbiavimą per Europos universitetinį tinklą „Arqus“ iniciavo VU chorų vadovė Rasa Gelgotienė. Pirmieji kontaktai buvo užmegzti, kai ji su chorų „Gaudeamus“ ir „Pro musica“ chormeisteriu Ignu Garla 2022 m. vasario mėnesį lankėsi Paduvos universitete ir ten susipažino su šio Italijos universiteto chorais bei jų vadovu, stebėjo repeticijas, gilinosi į choro darbo metodiką.

2022 metais Paduvos universitetas šventė savo 800-ąją įsteigimo sukaktį, todėl skirtingu metu į įvairias iškilmes vyko net du Vilniaus universiteto chorai. 2022 m. birželį VU „Gaudeamus“ kartu su Paduvos universiteto chorais atliko L. Cherubini „Requiem“, o tų pačių metų rugsėjį Paduvoje lankėsi VU „Pro musica“ ir su vietos chorais koncerte pristatė L. van Bethoveno Fantaziją fortepijonui, solistams, chorui ir orkestrui.

2024 m. balandį VU Kultūros centro chorai sulaukė svečio iš Paduvos universiteto – choro dirigento Ignacio Vazzoler. Vizito metu jis vedė meistriškumo pamokas VU chorams „Virgo“ ir „Gaudeamus“. Dirigentas dirbo su choristais, tobulindamas Giuseppe Verdi kūrinį „Giesmė Mergelei Marijai“ (it. Laudi alla Vergine Maria), kuris buvo paruoštas pernykščio VU chorų sezono uždarymo koncertui Šv. Jonų bažnyčioje. Ignacio Vazzoler, kaip itališko bel canto vokalo ekspertas, taip pat vedė balso lavinimo pratybas, kurios praturtino choristų techninius dainavimo įgūdžius.

2024 m. gegužę VU chorų vadovė R. Gelgotienė ir chormeisteris I. Garla per „Arqus“ mobilumo programą lankėsi Paduvos universitete, kur vedė repeticijas ir tobulino G. Fauré „Requiem“ bei K. Jenkinso „Mišių už taiką“ (en. A Mass for Peace) atlikimą. O tų pačių metų „Klasiką visiems“ projekte Vilniuje, kuriame ir skambėjo pastarasis kūrinys, dalyvavo būrys Paduvos universiteto chorų narių.

Abu universitetai, puoselėdami gilias akademines ir kultūrines tradicijas, siekia per chorų bendradarbiavimą skatinti tarptautinį dialogą, dalintis patirtimi ir glaudinti bendrus dviejų institucijų ryšius. Ateityje galima tikėtis daugiau bendrų koncertų, muzikinių projektų ar meistriškumo kursų, kurie dar labiau suartins abu universitetus.

Vilniaus ir Paduvos universitetų chorų bendradarbiavimas įgyvendinamas per Europos universitetų aljansą „Arqus“, vienijantį devynis universitetus: Granados (Ispanija), Graco (Austrija), Leipcigo (Vokietija), Liono (Prancūzija), Meinuto (Airija), Minjo (Portugalija), Paduvos (Italija), Vilniaus (Lietuva) ir Vroclavo (Lenkija). Aljanso tikslas – plėtojant bendradarbiavimą pasinaudoti gausia universitetų narių patirtimi, tvirtai integruoti aljanso narių vykdomos politikos ir veiksmų planus, siekiant stiprinti švietimą tarp aktyviai šioje veikloje dalyvaujančių Europos ir pasaulio piliečių, galinčių ir norinčių prisidėti kuriant daugiakultūrinę, daugiakalbę ir įtraukią Europą, kuri būtų atvira pasauliui, didinti ir tobulinti universitetų partnerių bendrus mokslinių tyrimų pajėgumus ir geriau reaguoti į didžiuosius XXI a. visuomenės iššūkius Europoje ir už jos ribų.

Istoriniai ryšiai su Lietuva

Paduvos universitetas, viena seniausių aukštojo mokslo institucijų Europoje, kurią 1222 m. įsteigė iš Bolonijos universiteto pasitraukę dėstytojai ir studentai, siekdami universitetinės laisvės ir privilegijų. Iš pradžių jame buvo dėstoma teologija ir teisė. 1399 m. universitetas padalytas į Universitas Iuristarum (civilinė, kanonų teisė ir teologija) ir Universitas Artistarum (medicina, filosofija, gramatika, dialektika, retorika ir astronomija), 1813 m. abu universitetai sujungti.

800 metų sukakties proga buvo restauruota reprezentacinė Keturiasdešimties salė (it. Sala dei Quaranta). Ji taip vadinama dėl joje eksponuojamų keturiasdešimties garsiausių universiteto studentų užsieniečių portretų, 1942 m. nutapytų Gian Giacomo dal Forno (1909–1989).

Minėtoje Keturiasdešimties salėje tarp garsių medikų, diplomatų, literatų, filosofų net iš 24 Europos šalių portretų, randame ir dvi Lietuvai itin svarbias asmenybes. Tai knygų leidybos LDK pradininkas Pranciškus Skorina (gimė prieš 1490 – mirė prieš 1552), 1512 m. Paduvos universitete apsigynęs medicinos mokslų daktaro laipsnį. Ir Lenkijos karalius bei LDK didysis kunigaikštis Steponas Batoras (1533–1586). Apie jo studijas Paduvos universitete bylojančių aiškių įrodymų neišliko, tačiau žinoma, kad 1549 m. jis tikrai lankėsi Paduvoje. S. Batoras, Abiejų Tautų Respublikos valdovas, be kitų svarbių nuopelnų suvaidino svarbų vaidmenį pertvarkant Vilniaus jėzuitų kolegiją į Vilniaus universitetą.

Paduvos universiteto studentai iš Lietuvos

Paduvos universitete studijavo nemažai jaunuolių iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės. Visuotinės lietuvių enciklopedijos duomenimis, XVI a. jų būta 20, o XVII a. – net 30. Tarp jų tokie garsūs LDK veikėjai, kaip J. Abramavičius, J. K. Chodkevičius, M. K. Radvila Našlaitėlis, K. L. Sapiega, Lenkijos ir Lietuvos Valstybės valdovai S. Batoras, J. Sobieskis (jų skulptūrų paminklai puošia didžiausią Paduvos miesto aikštę Prato della Valle. Žemaičių vyskupas J. Petkevičius‑Petkūnas, Vilniaus vyskupas E. Valavičius, jau minėtas spaudos pradininkas Lietuvoje P. Skorina, ispanų kilmės Lietuvos poetas ir teisininkas P. Roizijus, kompozitorius K. S. Rudamina Dusetiškis. 1607–1745 LDK Paduvos universiteto studentų brolijai priklausė ir Šv. Stanislovo koplyčia Šv. Antano bazilikoje Paduvoje. Universiteto galerijos lubos ir sienos papuoštos LDK didikų herbais.

Šiandien šimtmečius siekiantys istoriniai ryšiai tarp Lietuvos ir Paduvos universiteto atgimsta per gyvą kultūrinį bendradarbiavimą. Kaip kadaise Paduvos auditorijose skambėjo lietuvių studentų balsai, taip dabar šio universiteto salėse nuaidės lietuviškos chorinės muzikos garsai, įprasmindami senąsias tradicijas nauju, muzika kalbančiu dialogu. Tai ne tik pagarba praeičiai, bet ir gyvas pažadas ateičiai – tęsti akademinius ir kultūrinius mainus, kurie stiprina ne tik universitetų, bet ir tautų bendrystę.

Nuotraukoje centre Ignacio Vazzoler, Paduvos universiteto „Concentus Musicus Patavinus“ kamerinio choro vadovas