Kiekvienais metais choras „Gaudeamus“ kviečia ir šiltai priima studentus iš užsienio, atvykstančius su mainų programomis studijuoti į Vilniaus universitetą (VU).
Pakalbinome du studentus atvykusius iš užsienio ir prisijungusius prie „Gaudeamus“ choro. Vokietis Felix į Lietuvą atvyko 2022 m. rugsėjį su „Erasmus“ programa. Jis Filosofijos fakultete studijuoja filosofiją ir čia praleis vienerius metus. Caroline su tarptautinių mainų programa atvyko iš Jungtinių Amerikos Valstijų (Marilando valstijos) ir šiuo metu VU studijuoja tarptautines studijas, istoriją bei rusų kalbą.
Interviu paruošė Paulina Zinkevičiūtė.
Kaip ir kodėl atėjote į chorą? Iš kur sužinojote apie mus?
Felix: „Atvykęs čia aš nusprendžiau, kad noriu tęsti dainavimą, kadangi Vokietijoje aš studijuoju muziką ir lankau dainavimo pamokas, todėl norėjau tai pratęsti ir Vilniuje. Atėjimas į chorą buvo šiek tiek atsitiktinis; vyko įvadinė savaitė ir vienas iš Kultūros centro atstovų pristatė tris universiteto kolektyvus, prie kurių galima prisijungti: „VU Jazz Voices“, „Gaudeamus“ ir „Virgo“. Kito renginio metu išgirdau dainuojantį „Virgo“ chorą, tada tikrai supratau, kad noriu prisijungti prie choro, tačiau negalėjau jungtis prie „Virgo“, kadangi tai merginų choras (juokiasi). Nelabai norėjau jungtis prie džiazo kolektyvo, kadangi nesu didelis džiazinio dainavimo mėgėjas, todėl nusprendžiau, kad noriu prisijungti prie „Gaudeamus“. Tuomet universitete radau skrajutę su informacija apie atrankas. Kai atėjau į repeticiją, pasirodo, gerokai pavėlavau, nes sumaišiau laiką, atsiprašiau, paklausiau, ar dar galiu sudalyvauti perklausoje, padainavau ir taip mane priėmė į chorą!“
Caroline: „Mano istorija labai panaši. Mokykloje dainavau chore, taip pat lankiau atskiras dainavimo pamokas. Kai mokiausi JAV Jūrų akademijoje, dainavau katalikų chore. Pastaraisiais metais jaučiau, kad neturėjau daug galimybių dainuoti, todėl per orientacinę savaitę Vilniuje kažkas parodė skaidrę, kurioje visi norintys dainuoti gali įrašyti savo vardą anketoje. Tą padariau ir už savaitės gavau elektroninį laišką su pakvietimu į repeticiją. Kai atėjau į ją, man iškart labai patiko, todėl ačiū jums už itin šiltą priėmimą!“
Pakalbėkime apie muziką. Ko jūs tikėjotės iš šio choro ir ką jame radote? Ar tai atitiko jūsų lūkesčius, gal kažkas nustebino?
Felix: „Tikėjausi rasti lietuvišką muziką, nes esu girdėjęs, kad Lietuva turi gilias muzikos ir dainavimo tradicijas, norėjau tai patirti pats. Taip pat man pasakė, kad dainuosime W. A. Mocarto „Requiem“ ir kitus stambios apimties kūrinius. Būtent to aš ieškojau ir visa tai radau.“
Caroline: „Aš myliu muziką ir dainavimą, tačiau pagrindinė priežastis, kodėl prisijungiau, yra tai, kad visose paskaitose, kurias lankau, didžiausią studentų dalį sudaro užsieniečiai. Man labai patinka su jais bendrauti, bet atvykus į Lietuvą labai norėjau susipažinti su vietiniais gyventojais, t.y. lietuviais. Būtent tai aš ir radau šiame chore, susipažinau su daug lietuvių merginų, kurios jau tapo mano draugėmis.“
Kaip įvertintumėte choro lygį? Ar jums sunku čia, o gal per lengva?
Felix: „Manau, kad choro lygis yra labai geras. Aš visada maloniai nustembu, kaip greitai choristai išmoksta kūrinius. Kartais mane stebina, kad apie koncertus pranešama likus nedaug laiko iki jų, tačiau, nepaisant to, koncertuose choras visada skamba pasiruošęs, gerai atlieka kūrinius ir koncertų pabaigose galiu jausti pasididžiavimą už atliktą darbą. Būtent todėl manau, kad choro lygis tikrai geras. Vyrų balsams patekimas į chorą, tikiu, yra mažiau sudėtingas, kadangi jų nėra daug. Visi chore yra labai draugiški ir padedantys, net jei tau užtrunka ilgiau išmokti kūrinį ar jei kažko nesupranti, kiti choristai tikrai padės, išvers, ką sako vadovai.“
Caroline: „Sakyčiau, kad šio choro lygis yra labai panašus į tų chorų, kuriuose dainavau prieš tai, ypač kalbant apie greitį. Visi labai paslaugūs, padeda išmokti partijas. Muzika nuostabi tuo, kad net nesuprantant, ką sako dirigentas, aš galiu suprasti esmę iš judesių, balso intonacijų ir visa tai man labai padeda.“
Mes siekiame puoselėti ir auginti choro kultūrą universitete, tačiau yra ir tokių chorų pasaulyje, kurie yra priversti baigti savo veiklą. Kaip manote, ar jauniems žmonėms yra svarbus dainavimas kolektyve, ar matote to naudą ir svarbą?
Caroline: „Tai yra labai svarbu. Ne tik moksliškai įrodyta, kad muzika padeda susikoncentruoti mokslams, pavyzdžiui padeda su matematika ir kitais dalykais, bet taip pat ir socialinė atmosfera yra labai naudinga studentams. Apskritai, muzika gali padėti geriau pasijausti, kai niekas kitas nepadeda. Nėra geresnio būdo pažinti kitą kultūrą nei vietinės muzikos pažinimas, taip pat kitų žmonių stebėjimas, kaip jie reaguoja į muziką, todėl manau, kad dainavimas yra labai svarbus ir žmonės turėtų labiau įsitraukti į tokią veiklą.“
Felix: „Caroline prieš tai minėjo, kad užsieniečiams studentams, kurie nekalba lietuviškai ar bet kuria vietine kalba, tai yra paprasčiausias būdas integruotis į muzikantų būrį ar šiuo atveju chorą, nes muzika jau pati iš savęs yra kalba ir tu supranti, ko nori choristai, ko nori dirigentas. Visi šiame chore turi labai panašius tikslus: gerai praleisti laiką, pasiekti aukštus rezultatus konkursuose, gerai pasirodyti koncertuose ir t.t. Todėl labai svarbu socializuotis ir nepasimesti, ypač tokiai šaliai kaip Lietuva, kuri turi labai gilias dainavimo tradicijas. Kai buvau okupacijos muziejuje, mačiau nuotraukas, kaip žmonės nuo Vilniaus iki Talino susikibo už rankų (Baltijos kelias). Man tai pasirodė labai jautru ir todėl manau, kad būtina išlaikyti ir puoselėti dainavimo tradicijas Lietuvoje.“
Nuotrauka Paulinos Zinkevičiūtės.