VU Kultūros centras kviečia VU studentus į muzikos terapijos seansą, kovo 16 d.! Nemokamas užsiėmimas skirtas supažindinti VU bendruomenės narius su gydomąją muzikos galia ir plačiomis muzikos terapijos panaudojimo galimybėmis, kuriant bei vystant pilnavertį santykį su savimi ir aplinka.
Būtina išankstinė registracija, dalyvių skaičius ribotas! Užsiėmimo trukmė 1 val. 30 min.
Kai žodžiai nepadeda ar nėra galimi, kai emocijas yra per sunku ar neįmanoma išreikšti žodžiais, susitikimas išreiškiant save per muzikos garsus, gali užpildyti tuštumą. VU Kultūros centras kviečia nebijoti tos tuštumos, o atsiverti naujai, autentiškai patirčiai.
Muzikos terapija grindžiama suvokimu, kad kiekvienas žmogus yra muzikali būtybė. Muzika iš esmės susijusi su gyvybingumu: muzikos pulsas ir ritmai kyla iš širdies veiklos, kvėpavimo ar judėjimo; melodijos randasi juokiantis, verkiant, šūkaujant ar dainuojant; visas patiriamų emocijų spektras yra išgyvenamas muzikos dermėse, harmonijose, ritmuose. Kiekvienas reaguoja į muziką ir geba kurti muzikinius ryšius. Muzikuoti su kitu asmeniu muzikos terapijoje tolygu bendrauti, bendradarbiauti: muzikiniai gabumai, muzikinis pasirengimas tam nėra būtini.
Susipažinkite, muzikos terapijos seansus ves, šiuo metu muzikos terapiją Vilniaus universiteto ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos jungtinėje magistro studijų programoje studijuojančios lektorės:
Zita Abramavičiūtė-Mučinienė, socialinių mokslų (edukologija) daktarė, Lietuvos muzikos terapijos asociacijos pirmininkė, Lietuvos atstovė Europos muzikos terapijos konfederacijoje. Dirba Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose-pagalbos centre „Šeimos slėnis“, kur taiko muzikos terapijos metodus darbe su vaikais, turinčiais specialiųjų poreikių. Domisi neurologine muzikos terapija, muzikos terapijos taikymo reabilitacijoje galimybėmis.
Mintautė Sūdžiūtė, psichologijos mokslų absolventė, eilę metų savo patirtį gilinusi organizacinės psichologijos srityje. Domisi muzikos terapijos taikymo galimybėmis autistiškų vaikų ir paauglių amžiaus grupėse.
Jurgita Žalgirytė-Skurdenienė, medicinos psichologė. Dirba su vaikais, turinčiais raidos sutrikimų ir jų šeimos nariais, teikia psichologines konsultacijas suaugusiems, veda mokymus psichologijos tema. Domisi receptyviąja muzikos terapija ir jos taikymo galimybėmis darbe su įvairias psichologines traumas patyrusiais žmonėmis.
Laura Budreckytė-Nivinskė, profesionali džiazo dainininkė. Dirba muzikinės dalies vedėja Lietuvos rusų dramos teatre bei aktyviai koncertuoja su grupe CinAmono, taip pat dirba Karalienės Mortos mokykloje, kur atlieka tyrimą apie muzikos terapijos poveikį paauglių savireguliacijos gerinimui. Domisi balso ir improvizacijos taikymo galimybėmis muzikos terapijoje.