Aukščiausią pripažinimą Ispanijoje pelnė VU Kauno fakulteto choras „Veni Gaudere“
Vilniaus universiteto Kauno fakulteto (VU KnF) choras „Veni Gaudere“, vadovaujamas Adelės Mikalkėnienės, iš konkursinės-koncertinės išvykos rugsėjo 12 – 19 d. Ispanijoje grįžo ne tik su dviem Aukso diplomais, bet ir aukščiausiu įvertinimu – Grand Prix, skiriamu pačiam geriausiam konkurso chorui.
Visai neseniai (2016 m. lapkričio 18 d.) atšventęs kūrybinės veiklos 10-metį, VU KnF choras „Veni Gaudere“ nutarė patikrinti vokalo galimybes ir išbandyti laimę toliau nuo namų – Ispanijoje. VII tarptautinis chorų festivalis ir konkursas „Canco Mediterrania“ rugsėjo 12 – 17 d. vyko viename gražiausių Ispanijos Kosta Bravos regiono kurortinių miestų – Lloret de Mar. Konkurse dalyvavo 13 chorų iš skirtingų šalių: Lenkijos, Čekijos, Italijos, Ispanijos bei Farerų salų. Lietuvai šiame konkurse atstovavo VU KnF choras „Veni Gaudere“, kuris dalyvavo dvejose iš penkių konkurso kategorijų – sakralinės ir folklorinės muzikos.
Aukščiausi įvertinimai – iš konkurso komisijos
Konkurso dalyvius vertino kompetentinga komisija, kurią sudarė: Natalia Komarowa (Rusija), Prof. Elžbieta Wtorkowska (Lenkija), Prof. Jiri Holubec (Čekija), Dr. hab. Jan Borowski (Lenkija). Vertinimo kriterijais buvo intonacija, natų tikslumas, garso kokybė, programos pasirinkimas ir bendras artistinis įspūdis. Nors konkurse dalyvavo ne vienas stipriai pasirengęs kolektyvas, komisija chorui „Veni Gaudere“ skyrė ne tik abiejų kategorijų Aukso diplomus, bet ir pripažino geriausiai iš visų amžiaus grupių ir kategorijų pasirodžiusiu choru ir apdovanojo jį Grand Prix.
„Šis apdovanojimas yra vienas svarbiausių ir reikšmingiausių tarptautinių „Veni Gaudere“ laimėjimų, įrodančių per 10 kūrybinės veiklos metų pasiektą meninę ir vokalinę brandą, gebėjimą susitelkti, stengtis ir eiti išvien, siekiant aukščiausių rezultatų“, – sako choro įkūrėja ir vadovė Adelė Mikalkėnienė.
Išskirtinė privilegija – koncertuoti Barselonos katedroje
Rugsėjo 15 d. VU KnF choras „Veni Gaudere“ buvo pakviestas dalyvauti konkurso „Canco Mediterrania“ organizatorių surengtame chorų koncerte įstabaus grožio Barselonos katedroje (Catedral de Barcelona), savo didingumu nenusileidžiančioje garsiajai Paryžiaus katedrai. Šiemet koncertas buvo skirtas teroristinio išpuolio Barselonoje (2017 rugpjūčio 17 d.) aukoms atminti, kurios buvo pagerbtos tylos minute, o chorai šį atminimą įprasmino savo atliekamais kūriniais.
Kitą dieną „Veni Gaudere“ merginos apžiūrėjo svarbiausias Barselonos įžymybes – į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktą Antoni Gaudi Šv. Šeimynos baziliką (Sagrada Familia) ir to paties architekto projektuotus Batlo ir Milos namus (Casa Batllo, Casa Mila), Gvelio parką (Prak Guell), Triumfo arką ir kt.
Valensijoje „Veni Gaudere“ choristės sutiktos kaip namuose
Kauno evangelikų liuteronų Šv. Trejybės bažnyčios kunigo Sauliaus Juozaičio iniciatyvos dėka rugsėjo 17 d. choras surengė koncertą Valensijos Jėzaus Draugijos bažnyčioje (Iglesia de la Compañía de Jesús de Valencia), kurį organizuoti padėjo Lietuvos Respublikos konsulatas Valensijoje bei p. Vilma Dobilaitė. Susirinkusiai lietuvių bendruomenei ir kitiems klausytojams kolektyvas dovanojo sakralinės muzikos ir lietuvių kompozitorių kūrinių programą, kurią publika sutiko labai šiltai, negailėdama plojimų ir pagyrimų.
Valensijoje choro laukė ne tik koncertas, bet ir itin svetinga viešnagė ten gyvenančios Lauros Jurevičiūtės šeimos namuose.
Artimiausi choro planai
Puikiai pradėjęs naujuosius mokslo metus, choras toliau rengia naujus pasirodymus lapkričio 1 d. vyksiančiam tradiciniam VU KnF Studentų atstovybės organizuojamam renginiui „Sielų upė“, bei lapkričio 19 d. Vilniuje, Bernardinų bažnyčioje vyksiančiam Lietuvos aukštųjų mokyklų chorų festivalio koncertui.
„Veni Gaudere“ maloniai kviečia apsilankyti šiuose renginiuose ir išgirsti sėkmę Ispanijoje atnešusius senosios bei šiuolaikinės muzikos kūrinius.
Kristina Dapkutė
VU KnF choro „Veni Gaudere“ narė,
VU KnF Meno vadybos magistro II kurso studentė

Baltijos jūros choras, kuriame Lietuvai atstovauja Vilniaus universiteto choras „Pro musica“, išvyksta gastrolių į kaimyninę Latviją ir Rusiją. Garsiojoje Rygos Duomo katedroje rugsėjo 29 d. 19 val. ir Sankt Peterburgo Šv. Kotrynos Aleksandrietės bazilikoje spalio 1 d. 15 val. unikalus kolektyvas klausytojus supažindins su gražiausiais Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir Rusijos chorinės muzikos kūriniais.

„Kestenburg“ festivalis yra tikras teatro švyturys. Šiemet jame dalyvavo trupės iš 12 šalių, suvaidinti net 48 spektakliai. Žinoma, daugiausiai teatrų (net po kelis) atvyko iš kaimyninių šalių – Serbijos, Kroatijos, Slovėnijos, Juodkalnijos, Makedonijos ir, be abejo, iš pačios Bosnijos ir Hercegovinos, kurioje ir vyko festivalis. Nors reikėtų pabrėžti (ir tai labai patiktų organizatoriams), kad festivalis vyko autonominės Serbų Respublikos sostinėje. Nacionalinės problemos regione tebėra aktualios ir labai jautrios.
Festivalio metu VU Kamerinis orkestras turėjo progą sudalyvauti įspūdingame užsiėmime su žymiu smuikininku, Vienos filharmonijos orkestro koncertmeisteriu prof. Helmut Zehetner, kuris nuoširdžiai nepatikėjo, kad mūsų Kamerinio orkestro nariai – tai ne profesionalūs muzikantai, įvairių universiteto fakultetų studentai, kurie laisvalaikį skiria muzikai.
„Liepos 23 d. koncertavome garsiojoje „Musikverein Gold Hall“ salėje. Čia atlikome M. K. Čiurlionio „Penkis mažus preliudus“, publika mus sutiko labai šiltai,“ – įspūdžiais dalinosi orkestrui dirigavęs P. B. Koncė.
Norint paskatinti tolesnę orkestrų ir jų narių tobulėjimą, festivalis suteikia galimybę orkestrams atvirai ir sąžiningai, laisva valia dalyvauti konkurse. Žiuri sudaro žinomi Austrijos muzikantai ir muzikos pedagogai.
Knygų ir vaizduotės pasaulis neatsiejamas nuo teatro pasaulio – tai dažnai yra idėjinis pamatas kūrybai teatre. Pastebima liūdna tendencija Lietuvoje ir visame Vakarų pasaulyje – mažėja žmonių susidomėjimas bibliotekomis ir knygų skaitymu. Seniau, informacijos trūkumo laikais, bibliotekos buvo pagrindiniai mokslo, kultūros ir informacijos šaltiniai. XXI a. susiduriame su informacijos pertekliaus problema. Bibliotekos užleidžia vietą internetui ir kitoms priemonėms. Tačiau ar žmogus gali susidoroti su tokiu dideliu informacijos srautu, kurį pateikia internetas? Ar kartais tai nėra tik paviršutiniškas informacijos naudojimas?
Forumo programa