Šiemet vienas iš seniausių ir geriausių chorų Lietuvoje - Vilniaus Universiteto akademinis mišrus choras (2010 m. susigrąžinęs tarybiniais metais draustą pavadinimą “Gaudeamus”) - švenčia savo kūrybinės veiklos 75-erių metų jubiliejų. Pirmosios choro repeticijos įvyko 1940-aisiais metais, tačiau tai yra choro istorija nuo to meto, kai 1939-aisiais Lietuvai buvo grąžintas Vilnius, bet juk Vilniaus universitetas gyvuoja jau 436 metus. Boleslovas Zubrickas knygoje „Lietuvos chorų istorija" rašo: „1811 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus universiteto choras ir orkestras (60 dalyvių) atliko J.Haidno mišias.“ Taigi, tikėtina, jog VU choro istorijos pradžia būtų galima laikyti kur kas ankstesnius metus.
Visgi kalbant apie VU akademinį chorą, pirmąsias repeticijas ir koncertus, priimta choro gyvavimo pradžią skaičiuoti nuo 1940 m. sausio 17 d., kai studentų namuose įvyko pirmoji choro repeticija, kurioje dalyvavo apie 70 dainininkų. Chorui vadovauti buvo pakviestas Konradas Kaveckas, o choristų gretos netrukus išaugo iki 100 studentų, kurie per 10 dienų išmokę keletą dainų sausio 27 d. surengė pirmąjį VU choro koncertą. Vėliau choro vadovais buvo Antanas Ilčiukas (jo vadovavimo metais choru labai rūpinosi profesoriai Mykolas Romeris, Balys Sruoga, Zigmas Žemaitis, Vincas Mykolaitis-Putinas, choro veiklą noriai rėmė ne tik rektoratas, bet ir visuomeninės organizacijos). Po antrojo pasaulinio karo, vos tik pradėjo veikti VU, 1944 metų rudenį buvo atgaivintas ir VU mišrus choras, kuriam vadovauti buvo pakviestas Vincas Arnastauskas. Po jo vadovavo Jonas Motiekaitis, Pranas Sližys, Eugenijus Mazeliauskas, Povilas Gylys, Bronislovas Jankauskas, Rimantas Zdanavičius ir Jurijus Kalcas. Šiuo metu jau 20 metų (taigi taip pat švenčia jubiliejų!) VU akademiniam mišriam chorui vadovauja Rasa Gelgotienė – muzikė profesionalė, chorinio dainavimo entuziastė, puiki chorinės veiklos organizatorė.
Choras „Gaudeamus“ aktyviai dalyvauja Lietuvos bei tarptautiniuose festivaliuose ir konkursuose, iškilminguose Vilniaus universiteto renginiuose, koncertuoja Lietuvos dainų šventėse, Baltijos šalių studentų chorų festivaliuose „Gaudeamus“, „Juventus“ bei Lietuvos muzikų sąjungos, įvairių Lietuvos miestų savivaldybių projektuose. 1993 m. rugsėjį choras dainavo Popiežiui Jonui Pauliui II, jo vizito Lietuvoje metu aplankiusiam Vilniaus universitetą.
Per savo gyvavimo 75-metį choras aplankė daugybę Europos šalių (Italija, Ispanija, Nyderlandai, Liuksemburgas, Danija, Rusija, Prancūzija, Lenkija, Norvegija, Vokietija, Bulgarija, Ukraina), lankėsi Kazachastane, Turkijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje. Be to, kiekvienais metais tiek Lietuvoje, tiek kaimyninėse valstybėse vyksta choro stovyklos: kelerius metus iš eilės choras važiuodavo tobulintis į Vygrius (Lenkija), pastaraisiais metais tokiu pačiu pagrindu aplankoma Liepoja (Latvija).
Drąsiai galima sakyti, jog šiame chore dainuojančius žmones subūrė ne kas kitas, o meilė muzikai. Choras - tai įsipareigojimas, kūryba, iniciatyvos. Choras dainuoja VU iškilmėse (štai „Gaudeamus“ buvo bene pirmasis savo dainomis pasveikinęs ir palinkėjęs sėkmės naujam VU rektoriui Artūrui Žukauskui per jo inauguraciją), kasmetiniuose koncertuose tiek Jonų bažnyčioje, tiek bet kurioje kitoje koncertų salėje. Jau ne vienerius metus choras „Gaudeamus“ kartu su VU chorais „Pro Musica“ ir „Virgo“ organizuoja visiškai naują, ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje analogų neturėjusį projektą KLASIKA VISIEMS. VU kolektyvai dalyvauti projekte kviečia visus, kurie pažįsta muzikos raštą ir gali dainuoti iš natų. 2012 m. gruodžio 8 d. atlikti W. A. Mozarto „Requiem“ Šv. Jonų bažnyčioje susirinko per 400 atlikėjų. Po pirmojo KLASIKA VISIEMS koncerto tiek choristai, tiek susirinkę žmonės, tiek žiūrovai buvo sužavėti renginio masto ir kūrinio didingumo. 2013 m. gruodžio 14 dieną įvyko antrasis koncertas, kurio metu buvo atliktas Vivaldžio "Magnificat". Visų trijų VU chorų vadovė Rasa Gelgotienė džiaugėsi, kad antrais metais susirinkusieji atrodė dar tvirčiau pasiruošę ir užsidegę. 2014 gruodžio 6 d. Jonų bažnyčioje atliktas įspūdingasis austrų kompozitoriaus, romantizmo pradininko ir šio stiliaus žymiausio autoriaus Franzo Schuberto šedevras – Mišios G-dur. Taigi matyti, jog projektas susilaukė didžiulės sėkmės ir, tikėtina, klasikinės muzikos mylėtojus džiugins dar ne vienerius metus.
Paminėtina ir tai, jog jungtinis visų VU chorų junginys 2014 metais dalyvavo Lietuvos televizijos organizuotame pirmajame „Chorų Eurovizijos“ projekte, kuriame užėmė garbingą 3-ąją vietą. Projektas truko porą mėnesių, pareikalavo iš vadovės, chormeisterių ir choristų daug jėgų, laiko, o kartais net ir streso. Įnirtingai ir su užsidegimu buvo ruošiamasi kiekvienam filmavimui, buvo mokomasi vis naujos dainos ir šokio judesiai, VU dėka choras buvo aprengtas naujais sceniniais rūbais, merginos apautos naujais, specialiai joms siūtais, bateliais. Repeticijos vykdavo kasdien nuo 9 valandos vakaro, o trukdavo kartais net iki paties vidurnakčio. Visgi sunkų darbą ir kasdienines repeticijas atpirko smagūs laidų filmavimai, įspūdžiai iš grimerinės (kiekvienas choristas buvo išdažomas, jam padaroma šukuosena), taip pat smagu buvo išgirsti komisijos pagyras, publikos aplodismentus, susipažinti su kitų chorų vadovais bei choristais, pabendrauti su Lietuvos scenos žvaigždėmis.
Kaip viskam užtenka jėgų? Nes choras „Gaudeamus“ turi didelį, vis atsinaujinantį narių skaičių, užkietėjusius choristus, senbuvius, savotišką kolektyvo stuburą bei reiklią, tačiau itin profesionalią, vadovę bei talentingus chormeisterius. Kasmet prasidėjus sezonui į pirmąsias repeticijas susirenka nemažai naujokų, iš kurių didžioji dalis prisijungia prie jau seniau dainuojančių choristų. Choro vadovė Rasa Gelgotienė, siekdama kuo aukštesnio choro lygio, vykdo rimtą naujų choristų atranką, kurios metu patikrinamos ne tik balso galimybės, tačiau ir solvedžio sugebėjmai, klausa. Žinoma, kaip ir visuose choruose, trūksta dainuojančių vaikinų, ypač tenorų, dėl ko kenčia choro muzikinė kokybė, mažėja kelionių, todėl kiekvienais metais nauji vaikinai yra aktyviai viliojami į „Gaudeamus“ gretas.
O kas išlaiko choristus po 8 ir daugiau metų viename kolektyve? Choro prezidentas Paulius teigia, jog itin svarbi yra galimybė koncertuoti išskirtinėse pasaulio vietose, išskirtinėse koncertų salėse ir išskirtiniuose renginiuose, tokiuose kaip dainų šventės, chorų festivaliai. Nedalyvaudamos choro veikloje, negalėtum to patirti. O ir kelionė be choro draugų būtų ne tokia. Choro finansininkė Karina, chore dainuojanti jau 6 metus, pabrėžė, jog chorą lanko dėl didelio noro dainuoti, o labiausiai chore jai patinka vadovų profesionalumas, kolektyvo draugiškumas, kelionės. Choras jai tapo gyvenimo dalimi, todėl lanko jį ir baigusi mokslus universitete. Na, o Robertą, chore dainuojantį penktus metus, motyvuoja pati choro aplinka, galimybė lavintis bei bendrauti su savais žmonėmis. Dainuodamas jis atsipalaiduoja. Tik pirmus metus dainuojanti Neringa jau spėjo pajausti choro dvasią. Ji teigia, jog gera būti kolektyvo dalimi ir ji niekad nepamiršianti savo pirmojo koncerto ir nuostabaus Ola Gjeilo Kūrinio „Sunrise Mass“. Neringą žavi ekspromto žavesys, kai su choristais išeini į viešąją erdvę ir tuomet netikėtai suskamba miesto gatvės, požeminės perėjos ar aikštės.
Taigi susidaro įspūdis, jog chorą „Gaudeamus“ lanko žmonės, kurie nori palikti savo komforto zoną, nori veiklos, todėl ir ateina į šį chorą, aukoja jam savo laiką. Šviesios atminties poetas Justinas Marcinkevičius, beje, kadaise taip pat dainavęs „Gaudeamus“ chore, viename savo eilėraščių rašė: „už kiekvieną stebuklą reikia savimi užmokėti“. Dainuodamas chore supranti, jog muzika yra milžiniškas stebuklas, jis pranoksta visus lūkesčius ir su kaupu atperka įdėtą darbą.
Ernesta Jankauskaitė
Redagavo: Vilius Barauskas