Vargonų studija „Unda Maris“ vienija sudėtingiausią muzikos instrumentą – muzikos instrumentų karalių – mylinčius VU bendruomenės narius. Studentai, dėstytojai, darbuotojai ir alumnai mielai kviečiami išbandyti savo rankų ir kojų galimybes prie didžiausių Lietuvos vargonų.
Vargonų studijai vadovauja VU vargonininkai Dr. Vidas Pinkevičius ir Dr. Aušra Motūzaitė-Pinkevičienė – aktyvūs vargonų meno populiarintojai, garsinantys šį instrumentą per įvairias paskaitas, seminarus, demonstracijas ir koncertus gyvai bei internetu.
Vargonų repeticijos vyksta:
Pirmadieniais 10:00-12:00 val.
Antradieniais 15:30-17:00 val.
Trečiadieniais 15:30-17:00 val.
Vargonai
Per ilgą daugiau kaip 2000 metų muzikos instrumentų vystymosi istoriją vienas instrumentas niekada nenustoja kelti klausytojų susižavėjimo. Tai – vamzdiniai vargonai. Iš visų modernių instrumentų, vargonų istorija yra seniausia, o jų išlikęs repertuaras plačiausias, siekiantis beveik septynis šimtmečius.
Apie vargonus rašoma: „išmintingas, vienišas ir paslaptingas... Išmintingas, nes yra „sugėręs“ tūkstantmečių kultūrą. Vienišas, nes jo nėra su kuo palyginti. Paslaptingas, nes jo negalima pamatyti. Jį galima tik girdėti – ir štai tada jis atsiskleidžia.“ Žymus septynioliktojo amžiaus vokiečių mokslininkas ir muzikas Anthanasius Kircheris vargonus regėjo kaip Kosminės Harmonijos atspindį.
Įvairiose šalyse vargonai vystėsi skirtingai. Tam turėjo įtakos vietinės vargonavimo tradicijos, vyraujanti religija bei kaimyninių šalių tendencijos. Vargonų repertuaro raida yra neatskiriama nuo pačio instrumento vystymosi tendencijų, kurios kiekviename regione yra unikalios.
Šių laikų vargonų konstrukcija yra labai įdomi. Vargonai turi ir manualinę ir pedalinę klaviatūras. Labai dažnai didesniuosiuose instrumentuose yra trys ar daugiau manualinių klaviatūrų. Norint, kad atsirastų garsas reikia ištraukti norimo registro traukę, kuri savo ruožtu viršuje esančioje oro dėžėje atidaro sklendę, leidžiančią orui patekti į to registro vamzdžių eilę. Bet tada vargonai dar neskamba. Vargonininkui paspaudus klavišą, mechaninių svirtelių ar elektrinių laidų pagalba atsidaro oro dėžėje po vamzdžiu esantis klapanas, kuris leidžia orui pakliūti į vamzdį. Taip atsiranda garsas, kuris tęsiasi tol, kol klavišas yra atleidžiamas.
Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios vargonai, atkurti 2000 m., šiandien yra didžiausi Lietuvoje. Jais nuolat groja Vilniaus universiteto vargonininkai Vidas ir Aušra Pinkevičiai, taip pat yra koncertavę tokie garsūs vargonininkai, kaip Hans Davidsson (Švedija/JAV), William Porter (JAV), David Higgs (JAV), Ludger Lohmann (Vokietija), Hans Martin Corrinth (Vokietija), Guy Bovet (Šveicarija) ir kt.
Muzikinis gyvenimas VU šv. Jonų bažnyčioje yra labai aktyvus. Šeštadieniniuose ciklo "Muzikos valanda Vilniaus universiteto šv. Jonų bažnyčioje" vargonų, kamerinės ir chorinės muzikos koncertuose dalyvauja žymiausi Lietuvos atlikėjai ir kolektyvai.
Vilniaus universiteto bendruomenės nariai, norintys išmokti groti vargonais buriasi į Vargonų studiją „Unda Maris“.
Vilniaus universiteto vargonininkai
Vidas Pinkevičius
Dr. Vidas Pinkevičius yra aktyvus vargoninės improvizacijos ir vargonų meno populiarintojas ir garsina šį instrumentą per įvairias paskaitas, seminarus, demonstracijas ir koncertus.
V. Pinkevičius baigė bakalauro ir magistro studijas Lietuvos Muzikos Akademijoje. Jis taip pat studijavo vargonų, improvizacijos ir klavesino klasėse pas prof. P.Ruiter-Feenstra Rytų Mičigano Universitete (JAV), kur įgijo humanitarinių mokslų magistro diplomą. 2006 metais baigė Nebraskos-Linkolno Universitetą (JAV) pas prof. Q.Faulkner ir G.Ritchie, įgijo Muzikos menų daktaro laipsnį ir apsigynė disertaciją apie improvizaciją Bacho stiliumi.
V. Pinkevičius laimėjo keletą prestižinių stipendijų ir konkursų, tarp jų Geriausio atlikėjo konkursą Rytų Michigano universitete (2002). Jis koncertavo įvairiose Europos šalyse ir JAV, tarp jų ir keletoje tarptautinių festivalių. V. Pinkevičius dalyvavo prestižiniuose meistriškumo kursuose Švedijoje, Austrijoje, Nyderlanduose, JAV ir kitose šalyse. Kaip solistas, grojo su svarbiausiais Lietuvos orkestrais. Kartu su žmona, dr. A. Motūzaite-Pinkevičiene, jis dažnai groja vargonų duetus. 2008 metais jis kartu su fleitininku Giedriumi Gelgotu įrašė pirmąją VU šv. Jonų bažnyčios vargonų ir fleitos muzikos kompaktinę plokštelę.
V. Pinkevičius yra Vilniaus universiteto vargonininkas, kartu su Aušra Motūzaite-Pinkevičiene vadovauja VU vargonų studijai "Unda Maris".
Kontaktai
Tel. (+370) 617 88017
El.p. , 
http://www.vargonininkai.lt
http://www.organduo.lt
Aušra Motūzaitė-Pinkevičienė
Vargonininkė dr. Aušra Motūzaitė-Pinkevičienė yra istorinių atlikimo praktikų propaguotoja, o ypatinga domėjimosi sritis yra XVII a. Šiaurės Vokietijos vargonų meistrai ir J. S. Bachas. Ji baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją ir įgijo vargonų atlikėjo bakalauro ir magistro laipsnius. 2001-2003 m. studijavo Rytų Mičigano universitete (JAV), kur įgijo Humanitarinių mokslų magistro diplomą (prof. P.Ruiter-Feenstra klasė), o 2006 m. baigė Nebraskos-Linkolno universitetą (JAV), kur įgijo Muzikos menų daktaro laipsnį (prof. G. Ritchie ir Q. Faulkner klasės). Jos daktaro disertacijos tema buvo apie XVIII a. Karaliaučiaus vargonų meistrą A. G. Casparini ir jo vargonus.
A. Motūzaitė-Pinkevičienė laimėjo kelis prestižinius konkursus ir prizus, tarp jų Geriausio atlikėjo konkursą Rytų Mičigano universitete 2003 metais. Jos koncertinė veikla driekiasi per įvairias Europos šalis ir JAV, kur dalyvavo keliuose svarbiuose tarptautiniuose festivaliuose. Ji dalyvavo įvairiuose prestižiniuose vargonų meistriškumo kursuose ir akademijose Švedijoje, Nyderlanduose, JAV ir kitose šalyse. Kartu su vyru, V.Pinkevičiumi, vargonininkė dažnai koncertuoja vargonų duetu.
Šiuo metu A. Motūzaitė-Pinkevičienė yra Vilniaus universiteto vargonininkė ir kartu su Vidu Pinkevičiumi vadovauja VU vargonų studijai "Unda Maris".
