Paulius Ivanauskas Margirio vaidmenyje. Kadras iš VU Dramos teatro spektaklio 2018 m. gegužės mėn.
Vilniuje praūžė Tarptautinis universitetų teatrų forumas „Viena šimtmečio diena“. Džiaugiamės svečių ir vietinių trupių pasirodymais! Daugiau įspūdžių čia.
Rimanto Venckaus spektaklio „Margiris“ recenzija
Agnė Girsaitė
2018-ųjų gegužės 2 d. Vilniaus universiteto teatro salėje debiutavo režisieriaus Rimanto Venckaus spektaklis „Margiris“, pastatytas pagal to paties pavadinimo Kazio Inčiūros pjesę.
Spektaklis „Margiris“ skiriamas Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečiui. Dėl šios priežasties ir dėl pačio spektaklio pavadinimo nekyla abejonių, jog kūrinio dėmesio centre suksis patriotizmo ir herojiškumo įvaizdžiai. Margiris – legendinės Pilėnų pilies vadovas, o legenda apie Pilėnų žmonių pasirinkimą patiems prieš save ir artimą pakelti ranką, o ne palikti tai kryžiuočių kalavijams, jau spėjo tapti ikonišku pasipriešinimo simboliu.
Pats režisierius Rimantas Venckus teigia: „Spektakliu nesiekiama istorinės ar etnografinės autentikos – praeitis ištirpsta dabartyje“. Išties, unikali autoriaus istorinio ir etnografinio kontekstų interpretacija nekėlė problemų sekti spektaklio veiksmą, nes galų gale be to, kas aprašyta Vyganto Marburgiečio kronikose, apie Margirį ir Pilėnus žinoma labai nedaug. Taigi, nors spektaklio metu užsimenama, jog Pilėnai esą Punia, vaizduojama Margirio meilės istorija – visa tai lieka ne faktais, o dalimi meninės vizijos.
Kazio Inčiūros „Margiris“ VU Dramos teatre
(Režisierius Rimantas Venckus)
Nuo pat Vilniaus universiteto Dramos teatro, anksčiau žinomo kaip trupė „Minimum“, spektaklio „Margiris“ pradžios stengiausi ieškoti, prie ko prisikabinti. Buvo nelengva. Tačiau tik kritika (kartais — tiksli ir pagrįsta, kartais — iš piršto laužta) leidžia tobulėti. Tad pasistengsiu įvardinti bent po vieną trūkumą kiekvienoje pasirodymo srityje.
Kostiumai (Dalia Kiaupaitė) buvo įspūdingi ir eilinį žiūrovą (tokį kaip aš) tikrai privertė nusikelti į XIV amžių. Tiesa, vargu, ar jie yra idealiai autentiški (pavyzdžiui, kalavijai ar vainikai), tačiau nepriekaištinga autentika nėra spektaklio kūrėjų tikslas.
Vilniaus universitetas paskelbė konkursą Kultūros centro vadovo (-ės) pareigoms eiti.
Darbo pobūdis:
Tikimės, kad Jūs:
Jeigu susidomėjote, gyvenimo aprašymą ir motyvacinį laišką pavadinimu „Kultūros centro vadovas (-ė)“ iki 2018-05-22 d. siųskite adresu .
Konfidencialumą garantuojame. Informuosime tik atrinktus kandidatus.
Pretendentams, praėjusiems pirminę aptranką ir dalyvaujantiems tolimesniame atrankos etape, bus siūloma atlikti užduotį, susijusią su Kultūros centro ir kultūrinės veiklos Vilniaus universitete vystymu.
https://www.vu.lt/apiemus/karjera/vadovaujantis-personalas/5506-vu-kulturos-centro-vadovas-e
Kovo 24 d. Alantoje (Molėtų raj.) įvyko Lietuvos Nacionalinio kultūros centro ir Molėtų rajono savivaldybės surengta XIII Lietuvos mėgėjų teatrų šventė „Tegyvuoja teatras". Šventėje nominuoti ryškiausi 2017 m. projektai, leidiniai, kūrėjai. Visiems nominuotiesiems įteikti Lietuvos nacionalinio kultūros centro ir Lietuvos mėgėjų teatrų sąjungos diplomai, laureatams – „Tegyvuoja teatras“ statulėlės.
Vilniaus universiteto Dramos trupei ir jos vadovui Rimantui Venckui už ilgametę kūrybinę veiklą ir nacionalinės dramaturgijos puoselėjimą įteiktas Kazimieros Kymantaitės prizas . Iš 40 R. Venckaus režisuotų spektaklių net 26 yra pagal lietuvių autorių kūrybą. Šiemet gegužės pradžioje numatoma premjera pagal Kazio Inčiūros dramą "Margiris". Spektaklis skirtas Lietuvos Valstybės atkūrimo 100-mečiui.
Kazimiera Kymantaitė (1909-1999) neeilinė teatro meno asmenybe: pirmoji Lietuvoje moteris – profesionali režisierė, aktorė, skaitovė, savo kūryba palikusi gilų pėdsaką Lietuvos teatrinėje kultūroje. Svarbiausia jos kūrybos sritis buvo lietuvių dramaturgijos pastatymai.
Siekiant paminėti ir garsinti Kazimieros Kymantaitės kūrybinį palikimą bei įamžinti jos vardą ir asmenį įsteigti kasmetiniai apdovanojimai: Kazimieros Kymantaitės vardo prizas ir du Kazimieros Kymantaitės vardo diplomai.
2018 m. vasario 15 d., Lietuvos valstybės atkūrimo dienos išvakarėse, prezidentė Dalia Grybauskaitė valstybės ordinais ir medaliais apdovanojo 100 Lietuvos ir užsienio piliečių – tarp jų ir Vilniaus universiteto Kamerinio orkestro įkūrėją ir meno vadovą Paulių Bernardą Koncę ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.
Gerbiamas Maestro kelis dešimtmečius buvo profesionalių meninių kolektyvų artistas (grojo valstybiniame pučiamųjų instrumentų orkestre „Trimitas“, vėliau senosios muzikos ansamblyje „Musica Humana“) ir visus penkias dešimtis metų kūrybiškai dirbo su jaunimu, ugdydamas muzikantus-solistus, burdamas ansamblius. Per 60 jo mokinių yra apdovanoti įvairių respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatų vardais, gausus jų būrys tapo pripažintais mokslininkais, verslininkais, aktyviais piliečiais, kurie šiandien kuria Lietuvos kultūrą, mokslą, visuomenę.
Vienas sėkmingiausių maestro įgyvendintų kūrybinių projektų yra kamerinės muzikos kolektyvas Vilniaus universitete. 1979 m., jubiliejiniais senosios Alma Mater gyvavimo universiteto metais, gimęs kaip instrumentinis kvartetas, išaugęs kamerinio ansamblio gyvavimo etapą, šiandien jis sėkmingai gyvuoja kaip kamerinis orkestras ir sulaukė pripažinimo Lietuvoje ir už jos ribų. Kolektyvas surengė per 700 koncertų, besikeičiančių muzikantų kartų atliekama muzika skambėjo Vilniaus universiteto, įvairių Lietuvos miestų ir miestelių, taip pat Venecijos, Romos, Paryžiaus, Maskvos, Ženevos, Meksiko, Maltos, Sankt-Peterburgo, Hagos, Liuksemburgo, Rygos, Budapešto Bolonijos, Minsko ir t.t. pasaulio koncertų salėse. Ansamblis pelnė tarptautinių konkursų laureato vardus, išleido dvi kompaktines plokšteles (CD), jo įrašų klausomės per Lietuvos radiją. Jau kaip orkestras jis yra parengęs įvairias muzikines programas su žymiausiais Lietuvos solistais ir dirigentais, o pastaruoju dešimtmečiu tapo nuolatinis Muzikos rėmimo fondo rengiamų koncertų ciklų jaunimui „Alma Mater Musicalis“ dalyvis, bendradarbiauja su užsienio kameriniais kolektyvais (ansamblis „Canto Fiorito“ ir kt.), Vilniaus universiteto akademiniais chorais. Tad galime teigti, jog Maestro sukūrė kamerinio muzikavimo mokyklą Vilniaus universitete, dėl kurios pasiekimų pačią aukštąją mokyklą šiandien pelnytai lyginame su garsiausiais pasaulio universitetais.
„Jau rytoj įžengsime į naują atkurtos Lietuvos šimtmetį. Mūsų šalis skaičiuoja tūkstančius metų savo istorijos, tačiau būtent šiandieninė Lietuva yra girdima, matoma, gerbiama ir kaip niekada turi daug draugų. Ir tai įrodė savo darbais mūsų partneriai ir draugai, kai iškilo grėsmė išorėje, kad mes esame ne vieni. Didžiuojuosi, kad Lietuva būtent tokia, kad Lietuva gali pasitikėti savo ateitimi, savo žmonėmis, nes jūs ir esate visa Lietuva“, – apdovanojimų ceremonijoje kalbėjo Prezidentė.
Skaitykite daugiau: http://naujienos.vu.lt/vu-bendruomenes-nariams-iteikti-valstybiniai-apdovanojimai/
Švenčiant Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmetį Vilniaus universiteto (VU) chorams teko itin garbinga misija – vasario 16 d. Vilniaus S. Daukanto aikštėje Baltijos šalių vėliavų pakėlimo ceremonijoje giedoti Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybinius himnus.
VU chorams dirigavo jų vadovė Rasa Gelgotienė, akompanavo Lietuvos kariuomenės orkestras. Prieš visoje Lietuvoje suskambant pagrindiniams šimtmečio simboliams – varpams, chorai kartu su Merūnu Vitulskiu atliko šimtmečio daina išrinktą „Lietuva brangi“, kurią dirigavo Kauno valstybinio choro vadovas Petras Bingelis.
Ceremonijoje S. Daukanto aikštėje dalyvavo Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos, Islandijos, Ukrainos, Gruzijos prezidentai, Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas, Europos Komisijos Pirmininkas, taip pat Švedijos ir Danijos karališkųjų šeimų atstovai. Renginį tiesiogiai transliavo Lietuvos nacionalinė televizija.
Šiemet vasario 16-ąją atlikdami himnus ir patriotinius jausmus žadinančias dainas VU chorai sutinka Lietuvoje, nors jau beveik tradicija tapo, kad kolektyvai šia proga koncertuoja svetur. „Su VU chorais Lietuvos valstybės ir nepriklausomybės atkūrimui paminėti skirtus koncertus esame surengę visame pasaulyje – JAV, Argentinoje, Urugvajuje, Brazilijoje, Prancūzijoje, Liuksemburge, Vengrijoje, Čekijoje ir kitose šalyse. Nepaprastai džiaugiamės šiemet Tautišką giesmę galėję giedoti šioje didelėje šventėje kartu su visa Lietuva. Tai pakilus jaudulys, džiaugsmas, o kartu ir didžiulė atsakomybė“, – emocijomis dalijosi trijų VU chorų vadovė R. Gelgotienė. Dirigentė pabrėžė, kad choristai buvo taip užsidegę, kad Latvijos ir Estijos himnus išmoko mintinai.
Šaltinis: naujienos.vu.lt
Šeštadieniais 10 val. rytus pradėk energingai!
Kviečiami visi VU studentai ir darbuotojai.
Lauksime VU Kultūros centro Šokių salėje (342 kab.), Čiurlionio g. 21, Vilniuje.
Šokių treniruotes ves entuziastinga šokėja Aušrinė Pilipavičiūtė.
Nepamirškite patogios aprangos ir sportinės avalynės.
Užsiėmimai nemokami!
Lapkričio 18 d. Utenos kultūros centre šurmuliavo daugybė jaunimo. Čia vyko dainų ir šokių ansamblių konkursas „Jievaro tiltas“.
Šeštadienį savo konkursinę programą parodė du akademinio jaunimo kolektyvai – Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblis bei Lietuvos edukologijos universiteto dainų ir šokių ansamblis „Šviesa“. Specialiai šiam konkursui paruoštas kūrinių kompozicijas vertino kompetetinga komisija: Lietuvos edukologijos universiteto profesorė, Lietuvos dainų švenčių meno vadovė Laimutė Kisielienė, Klaipėdos universiteto docentė Irena Nakienė, Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos docentė kompozitorė Zita Bružaitė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos lektorius Kęstutis Lipeika, Vilniaus mokytojų namų mišraus choro „Bel canto“ meno vadovas Egidijus Kaveckas ir Lietuvos nacionalinio kultūros centro Choreografijos poskyrio vadovė Živilė Adomaitienė.
Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblio intensyvus pasiruošimas buvo įvertintas – kolektyvas apdovanotas 1-ojo laipsnio diplomu bei piniginiu prizu. O ansamblio orkestras pripažintas geriausiu liaudies instrumentų orkestru tarp visose kategorijose dalyvavusių ansamblių. Ansambliečiai bei jų vadovų komanda itin džiaugiasi šiais laimėjimais, sustoti neketina ir jau ruošia naujas programas, kuriomis per artėjančius koncertus stengsis nustebinti lietuvių liaudies muzikos bei šokio mylėtojus.
2017 m. spalio 14-15 dienomis Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčią užliejo choristų balsai – vyko Lietuvos suaugusiųjų chorų konkurso II turas ir finalas. Visi trys Vilniaus universiteto chorai įvertinti aukštais balais – I laipsnio diplomais.
Tai vienas didžiausių Lietuvos chorinio judėjimo įvykių. Konkursas vyksta kas ketveri metai, metus prieš Lietuvos Dainų šventę. „VU chorai yra išsikėlė tikslą visuomet dalyvauti šiame konkurse, nes jis suteikia galimybę tobulėti ir būti įvertintiems autoritetingos komisijos“, – teigia VU chorų meno vadovė Rasa Gelgotienė.
Paklausta, kaip vertina chorų pasiekimus konkurse, R. Gelgotienė atsakė: „Šis konkursas – tarsi svarstykles. Vienais metais į pačių geriausiųjų gretas iškyla vieni chorai, kitais metais turbūt buvę laimėtojai šiek tiek atsipalaiduoja ir užleidžia savo poziciją kitiems. Praeitame konkurse sublizgėjo chorai „Virgo“ ir „Pro Musica“, gavę pačius aukščiausius balus, o šiemet netikėtai abu šiuos chorus aplenkė trečias VU choras – „Gaudeamus“.
Pasidomėjome, kokiomis nuotaikomis po konkurso gyvena VU choro „Gaudeamus“ choristai. „Kadangi dalyvavau pirmą kartą, tai džiaugiausi vien tuo, kad jame dalyvauju. Smagu, kad savo balsu prisidėjau prie gero choro skambesio“, – įspūdžiais dalijosi choro naujokė Lina. Choristas Vytautas vertina dalyvavimą šiame renginyje: „Dalyvavimas konkurse įkvėpė vienybės ir noro konkuruoti bei žinoti „savo vietą“ chorinėje bendruomenėje.“ Sužinojęs rezultatus apsidžiaugė ir choro senbuvis Robertas: „Patekti į dešimtuką atrodo tikrai kažkas įspūdingo. Didžiuojuosi kiekvienu traukusiu natą greta.“ „Rezultatą išgirdusi šokinėjau kaip vaikas“, – džiaugsmo neslėpė choristė Ernesta. „Galėjom aukštesnę vietą užimti, bet visada yra kur tobulėti“, – choro pasirodymą konkurse vertino ilgametė choro narė Irma.
VU choras „Gaudeamus“ yra vienas seniausių ir žymiausių Lietuvos studentų kolektyvų, įkurtas 1940 metais. Kolektyvą subūrė žymus chorvedys, pedagogas, kompozitorius, vargonininkas ir kultūros veikėjas Konradas Kaveckas. Vėliau šiam kolektyvui vadovavo daug įžymių Lietuvos chorvedžių: P. Sližys, P. Gylys, B. Jankauskas, R. Zdanavičius, J. Kalcas; nuo 1995 m. chorui vadovauja Rasa Gelgotienė. Šiandien kolektyvas aktyviai koncertuoja ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
