Naujienos

Ratilio 50 akimirkos

„Ratilio“ jubiliejaus laukėm nesulaukėm: 50-mečio šventei ruoštasi gerą pusmetį, o galvoje ir širdyje mintis apie ansamblį nešiojome, sūpavome, čiūčiavome ir dar ilgiau. Ir štai išaušo birželio 16-oji, ir Kairėnų botanikos sodas suskambėjo dainomis, dūzgė byzgė pašnekesiais, sulingavo nuo šokių ir nuvilnijo kvatulio banga. Nežinia, kiek dainų sudainuota, kiek gražių žodžių išsakyta, kiek ansambliečių sutikta nei kiek senų istorijų prisiminta ar naujų planų sukurta – niekas neskaičiavo. Ir žodžiais galima nusakyti tik tiek: per mãža. Per maža laiko pasibūti, per maža puslapių visiems ratiliokų pasakojimams suguldyti, per maža žodžių nupasakoti, kas gi tas „Ratilio“ ir kaip gera jo dalimi būti. Gimtadienio šventė prabėgo, tačiau „Ratilio“ ratas nenustoja sukęsis. Skaitykime knygą „Nuostabus laikas: penki „Ratilio“ gyvenimo dešimtmečiai“ ir rašykime naujus jos puslapius, toliau kurkime, bendraukime, ratiliuokime. Valio „Ratilio“!

O dalelę viso šventės džiaugsmo pavyko užfiksuoti uoliems fotografams: Natalijai Rancevai ir Keiichi Kagi. Žiūrim ir prisimenam:)

Šitaip šventėm va ir va kaip

Ratilio 50

Vilniaus universitetas dalyvauja Šimtmečio dainų šventėje

Dainų ir šokių ansamblio pasirodymo akimirka2018 m. liepos 1-6 d. Vilniuje vyks Lietuvos šimtmečio dainų šventė „Vardan Tos“. Jubiliejinė, dvidešimtoji, 2018 m. dainų šventė skiriama Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti. „Vardan tos…“ yra Lietuvos valstybės himno – „Tautiškos giesmės“ frazė. Ši giesmė tapo šventės idėjų pagrindu, visų jos renginių jungtimi. Pagarba Tėvynei, jos praeičiai, ją kūrusiems ir tebekuriantiems žmonėms, tiesos, šviesos, doros siekimas, kvietimas santarvei, vienybei, prasmingo būdo gyventi ir dirbti ne dėl asmeninės, bet dėl Lietuvos gerovės teigimas – pamatinės giesmės vertybės, kurios menine kalba bus permąstomos ir aktualizuojamos šventėje.

Dainų šventės programą sudaro šios pamatinės dalys: Folkloro diena, skirta tradicinei kultūrai, Ansamblių vakaras, spalvinga teatralizuota, stilizuota forma pateikiantis liaudiško prado programą, Šokių diena, kurios pagrindas – profesionalių choreografų sukurtos lietuvių papročius, simbolius interpretuojančios šokių kompozicijos. Šventės programą papildo Teatro diena, Liaudies meno paroda, nacionalinio instrumento – kanklių, pučiamųjų instrumentų orkestrų koncertai ir paradai, profesionaliosios kūrybos renginiai, emocingos ir spalvingos šventės dalyvių eitynės. Šventę vainikuoja Dainų diena, į vieną milžinišką chorą suburianti tūkstančius dainininkų.

Šventės renginiuose dalyvauja ir Vilniaus universiteto meno kolektyvai: Folkloro ansamblis „Ratilio“, Dainų ir šokių ansamblis, Liaudiškos muzikos ansamblis „Jaunimėlis“, Pučiamųjų orkestras „Oktava“, chorai „Gaudeamus“, „Virgo“ ir „Pro Musica“.

Dalyvaukite, palaikykite, dainuokite ir šokite kartu! Švęskime savo Valstybės šventę su muzika!

   www.dainusvente.lt

fb logo Lietuvos Dainų šventė

„Ratilio“ vadovės: apie iššūkius, džiaugsmingą ratiliavimą ir ansamblio 50-metį

Šiemet 50-ąjį gimtadienį švenčiantis Vilniaus universiteto folkloro ansamblis „Ratilio“ Lietuvos folkloro veikėjų dažnai įvardijamas kaip jaunatviškas ir pasižymintis labai artimu bei tvirtu kolektyvo narių ryšiu. Dabartinės jo vadovės Milda Ričkutė ir Kristina Aponavičiūtė pastebi: ansamblio istorija parodė, kad būtent šios kolektyvo savybės yra pagrindinis jo gyvybingumo šaltinis, o per visą „Ratilio“ gyvavimo laikotarpį buvę momentų, kai nuo narių bendruomeniškumo priklausė ansamblio likimas.

Milda Ričkutė Kristina Aponavičiūtė

Lemtingas išbandymas

2007-ieji metai seniausio Lietuvoje folkloro ansamblio vadovėms įsirėžė į atmintį. Būtent tada jos perėmė ansamblio vairą iš ilgametės vadovės Zitos Kelmickaitės. Tada buvusi koncertmeisterė Kristina Aponavičiūtė su šypsena prisimena, kaip tų metų rugsėjį tuometinė ansamblio vadovė „išdalijo naujas pareigas“: „Ji atėjo ir pasakė: „Milda, tu būsi vadovė, o tu dabar būsi instrumentinės grupės vadovė.“ Tą momentą Milda Ričkutė prisimena kaip kupiną įtampos ir neužtikrintumo: „Buvo likę keli mėnesiai iki ansamblio jubiliejaus, žmonių nedaug buvo likę iš senųjų. Reikia parengti programą kažkokią jubiliejinę, ir nemažai ko trūksta – rūbų, instrumentų. Tai čia buvo man iššūkis, stresas. Bet mes tai padarėme.“

Milda Ričkutė pabrėžia, kad viena svarbiausių priežasčių, dėl kurių tada pavyko surengti jubiliejinį koncertą, buvo ta, kad aktyvūs ratiliokai ėmėsi bendruomenės stiprinimo. „Aš džiaugiuosi, kad mūsų kolektyve yra Ainė Ramonaitė. Jeigu ne Ainė, tai šiame kolektyve turbūt nebūtų likę nė vieno žmogaus“, – sako Milda Ričkutė. Prisimindama tą sudėtingą laikotarpį, ansamblio vadovė pasakoja, jog dabar žymi Lietuvos politikos mokslų profesorė tada labai pagelbėjo ieškant naujų narių, išlaikant kolektyvo senbuvius, renkant tautinius kostiumus. Ainė Ramonaitė ir dabar nuolat imasi įvairių kolektyvą stiprinančių veiklų, pavyzdžiui, tęsia ansamblio tradiciją – organizuoja naujų narių krikštynas. Milda Ričkutė džiaugiasi, kad Ainės Ramonaitės dėka ansamblis ir dabar tampa bendruomeniškesnis: „Labai džiaugiuosi, kad ji yra tarp mūsų ir stiprina kolektyvą.“

Kristina Aponavičiūtė ansamblį laiko dar daugiau nei glaudžia bendruomene: „Man „Ratilio“ atrodo tokia didelė darni šeima. Kur užauga vaikai, įgyja žinių.“ Vadovė prisimena, kaip kūrėsi „Ratilio“ klubas, visų laikų ansamblio dalyvius vienijanti bendruomenė, pirmuosius jo susitikimus. Įspūdį paliko sunkiai paaiškinamas visų ratiliokų tarpusavio ryšys: „Atėjo labai daug žmonių, kurių aš visiškai nebuvau mačius, regėjus. Bet visi tokie savi.“

Abi vadovės pabrėžia ansamblio jaunatviškumą. O Milda Ričkutė dar ir pašmaikštauja – apie pačios amžių primena nebent tik veidrodis ar ligų istorija. Pasakodama apie tai, kaip jaučiasi būdama ansamblio vadovė, ji sako: „Aš visada jauna, aišku, jaučiuosi. Širdy visada žmogus išlieka jaunas. Atrodo, kad mes esam lygūs, visi draugai.“

Skudučių pamoka su Kristina Ugningumo Mildai tikrai netrūksta!

Kultūrinę rezistenciją pakeitė nevaržoma meilė Lietuvai

Sovietmečiu „Ratilio“ veikla tapo vienu iš pasipriešinimo totalitariniam režimui šaltinių. Ansamblio nariai be baimės dainuodavo gatvėse ir troleibusuose, nepaisydami nei sovietų pareigūnų, nei tuometinio Lietuvos TSR Komunistų partijos sekretoriaus A. Sniečkaus kaimynystės. Besibaigiant praėjusio amžiaus devintajam dešimtmečiui, studentai užsienio festivaliuose nepabijodavo išskleisti trispalvės. Tuo metu ansamblio veikla ir folkloriniai judėjimai siejosi su kova už šalies nepriklausomybę.

Paklausta, o kaipgi yra dabar, ansamblio vadovė atsako, kad esama veikiau ne akivaizdžios kovos, bet visur ryškiai vis prasiveržiančio patriotiškumo jausmo. „Jis atbunda, sakykim, per valstybines šventes, o ypač jeigu esame kažkur tuo momentu išvykę, užsienyje“, – sako Milda Ričkutė. Vadovė ypač ryškiai prisimena jaudinantį momentą koncerte Prancūzijoje, kai į ansamblio pasirodymą netikėtai įsiterpė Tautiška giesmė: „Liepos šešta diena, aštunta valanda – kur mes bebūtume, turime giedoti himną. Mes vidury koncerto sustojame ir giedame.“ Vėliau žiūrovams pasiteiravus, kas vyksta, ir sužinojus, jog taip ratiliokai švenčia Valstybės dieną, kolektyvas sulaukė didžiulės pagarbos. „Kartą irgi, neprisimenu, per kažkokią valstybinę šventę, galbūt irgi Liepos 6-ąją – tik visi į Lietuvą įvažiavome ir mes iškart su vėliava, su himnu!“ – ypatingą grįžimo iš kelionės akimirką prisimena ansamblio vadovė.

„Ratilio“ atstovauja Lietuvai Meksikoje Gegužinė su Estijos lietuvių bendruomene

Etninės kultūros renesansas

Regis, būtų galima abejoti, ar folkloras dar gajus tarp jaunų žmonių. Vis dėlto „Ratilio“ kasmet sulaukia vis daugiau naujų narių, net ima stigti kostiumų juos visus papuošti scenai. Būdamos ir Vilniaus etninės kultūros centro darbuotojos, „Ratilio“ vadovės pastebi ir džiaugiasi, kad folkloras nesvetimas jaunimui. „Pastaruoju metu aš matau, kad kuriasi naujos grupės, galbūt ir ne to tradicinio folkloro, galbūt jau ir modernaus, šiuolaikinio, kažkaip kitaip interpretuoto, bet vis tiek viskas remiasi į mūsų šaknis“, – sako Milda Ričkutė. Visą gyvenimą darbui su jaunimu paskyrusi moteris teigia, jog nauji tradicinės kultūros puoselėjimo būdai – tarsi etninės kultūros renesansas.

Kristina Aponavičiūtė pastebi, kad tradicinė kultūra svarbi jaunoms šeimoms ir jose folkloras perduodamas iš kartos į kartą. Instrumentinės grupės vadovė džiaugiasi „Ratilio“ mamyčių klubu, kurio narės šiemet dalyvavo viename iš tarptautinio folkloro festivalio „Skamba skamba kankliai“ renginių, mokė vilniečius liaudiškų mažų vaikų pažaidinimų. Kristina Aponavičiūtė sako, jog „Ratilio“ mamyčių veikla liudija, kad folkloras tampa neatsiejama ratiliokų gyvenimo dalimi: „Jie vis išsineša tą žinių bagažą, jiems to reikia ir jie vis nori toliau kažką daryti.“

Instrumentinės grupės vadovė džiaugiasi, kad ansamblyje netrūksta norinčių muzikuoti. Vieni – baigę muzikos mokyklas ir toliau tobulina įgūdžius, mokosi liaudiško grojimo, kiti – dar neprisilietę prie muzikos instrumento: „Ateina, sako: „Noriu grot smuiku. Negrojau niekada.“ Na, tai valio, grojam!“ Kristina Aponavičiūtė pabrėžia, kad norint puikiai griežti kokiu nors muzikos instrumentu reikia vienintelio dalyko – didelio noro. Smuikininkė prisimena savo mamos pasakojimus apie senelį: „Mano senelis buvo liaudies muzikantas. Jis buvo kairiarankis. Ir jis tiesiog pasakė: „Noriu grot smuiku.“ Kažkaip stebuklingai, gi tada visiškai jokių mokslų, jokių natų – nieko nebuvo. Ir dar reikėjo persilaužti, priprasti, kad dešinė ranka svarbesnė grojant. Bet išmoko.“ Ansamblio narius groti mokanti Kristina Aponavičiūtė pastebi, kad ir dabartinė kolektyvo narė, muzikos instrumentus kolekcionuojanti Modesta Pakalnytė griežti smuiku išmoko panašiai: „Modestai parodžiau – čia yra tokios ir tokios natos, taip ir taip dėliojami pirštai. Ir paskui jau nuo jos noro, užsidegimo, sakyčiau, viskas priklausė. Labai greitai, gal po pusmečio, ji jau galėjo groti smuiku.“

Ratiliokai švenčia Rasas Visada veržlūs ir jauni!

Ansamblio jubiliejaus šventė – festivalis po atviru dangumi

Šiemet folkloro ansamblis „Ratilio“ švenčia 50-ies metų jubiliejų. Kolektyvo vadovės pažada, jog gimtadienio šventė bus nepaprasta ir kupina įdomių veiklų. Milda Ričkutė šypsosi, kad kolektyve vadinamųjų visų laikų ratiliokų yra tiek daug, kad jie nesutilptų į jokias sales, be to, renginyje laukiami ne tik esami ar buvę „Ratilio“ nariai. Todėl šiųmetė šventė veikiau primins ne koncertą, o festivalį po atviru dangumi. „Veiklos įvairios įvairiausios, tai ne taip, kaip įprasta – kolektyvas parodo kažkokią programą, sveikinimai ir viso gero“, – juokiasi Milda Ričkutė.

Jubiliejaus šventė vyks birželio 16 dieną Vilniaus universiteto botanikos sode Kairėnuose. Ratiliokai visų folkloro gerbėjų lauks nuo 13 val., o 14 val. šventinę programą kvies pradėti filmuko peržiūra ir naujos knygos „Nuostabus laikas: penki „Ratilio“ gyvenimo dešimtmečiai“ pristatymu. Pajudėti, pamuzikuoti ir tikrą ratiliokišką dvasią pademonstruoti ragins šventinių folkloro žaidynių organizatoriai. Botanikos sode įsikurs penkios salelės, kuriose buvę ratiliokai su savo vadovaujamais ansambliais pateiks žaidimo dalyviams įdomių užduočių. Gimtadienis neįsivaizduojamas be dabartinių ratiliokų koncerto. „Mūsų programoje atsispindės, tai, kas dera mums – jaunystės ir gamtos sąsajos“, – sako ansamblio vadovė. Šventę vainikuos bendras visų laikų ratiliokų ratas – susibėgus į pievą, skambės liaudies dainos, bus žaidžiami žaidimai: „Suksime ratus, džiaugsimės vieni kitais, paratiliuosime, paratuosime,“ – šypsosi ir gražią šventę žada Milda Ričkutė.

Instrumentinės grupės vadovė Kristina Aponavičiūtė neabejoja, kad daugumai ratiliokų jau vien ansamblio pavadinimas sukelia malonias emocijas. „Ratilio“ jubiliejaus proga ji linki, kad „Ratilio“ visada džiugintų ir išliktų tiek ansambliečių, tiek klausytojų širdyse.

Damilė Martinaitytė
(J. Slipkauskaitės, N. Rancevos, A. Petrašiūno nuotr.)

Ratilio 50-ojo jubiliejaus šventė

ratilio50 3 4x3Vilniaus universiteto folkloro ansamblis „Ratilio“ susikūrė lygiai prieš 50 metų – 1968-aisiais. Pradėjęs veiklą kaip etnografinis ansamblis, išsirinkęs sau vardą iš sutartinių garsažodžių per penkis dešimtmečius šis ansamblis tapo didele glaudžia dainuojančia ir šokančia šeima. Laikas prisiminti visus kartu patirtus džiaugsmus ir švęsti šio ansamblio stebuklą!

Ratiliokai visų folkloro gerbėjų lauks nuo 13 val., o 14 val. šventinę programą kvies pradėti filmuko peržiūra ir naujos knygos „Nuostabus laikas: penki „Ratilio“ gyvenimo dešimtmečiai“ pristatymu. Pajudėti, pamuzikuoti ir tikrą ratiliokišką dvasią pademonstruoti ragins šventinių folkloro žaidynių organizatoriai. Botanikos sode įsikurs penkios salelės, kuriose buvę ratiliokai su savo vadovaujamais ansambliais pateiks žaidimo dalyviams įdomių užduočių. Gimtadienis neįsivaizduojamas be dabartinių ratiliokų koncerto. „Mūsų programoje atsispindės, tai, kas dera mums – jaunystės ir gamtos sąsajos“, – sako ansamblio vadovė.

Kviečiame visų laikų ratiliokus ir visus folkloro mylėtojus drauge švęsti žydintį, jaunatvišką ir džiaugsmingą seniausio Lietuvoje VU folkloro ansamblio „Ratilio“ jubiliejų!

Lauksime Jūsų birželio 16 d. VU Botanikos sode Kairėnuose.

ŠVENTĖS PLANAS

13.00 – 14.00 ATKILOKIT VARTELIUS. Svečių pasitikimas
14.00 – 15.00 Nuostabus laikas: penki „Ratilio“ gyvenimo dešimtmečiai. Knygos pristatymas
15.30 – 17.00 RATILIADA. Šventinės folkloro žaidynės visai šeimai
17.30 – 18.30 ROTILE, RATILĖL, RATILIO. Jubiliejinis koncertas

Daugiau: http://ratilio.lt/50

FB f Logo blue 29

Vargonininko G. Kviklio ir valtornisto M. Gecevičiaus koncertas

2018 m. birželio 16 d., šeštadienį, 18 val. Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje vyks vargonininko Gedimino Kviklio ir valtornisto Mindaugo Gecevičiaus koncertas. Atlikėjai dedikuoja koncertą Baltijos valstybių šimtmečio jubiliejui ir atliks lietuvių, latvių ir estų kompozitorių kūrinius.

Gediminas Kviklys. lrt.lt nuotraukaMindaugas Gecevicius

Gediminas Kviklys (lrt.lt nuotrauka) ir Mindaugas Gecevičius.(Trakų meno mokyklos nuotrauka).

Programoje skambės: G.Ph. Telemanno Adagio ir Presto valtornai ir vargonams, Č. Sasnausko Introdukcija ir dvitemė fuga c-moll vargonams, M. Jansono Muzika valtornai ir vargonams (Andante ir Allegro), B. Gorbulskio Miško daina valtornai ir vargonams, E. Arro Trys pjesės iš ,,Estų liaudies melodijos“ vargonams, S. Rachmaninovo Vokalizas valtornai ir vargonams, M. Zarinšo Variacijos B-A-C-H tema vargonams ir O. Ravanello Meditacija valtornai ir vargonams (skiriama popiežiaus Pranciškaus vizitui Lietuvoje).

Bilietus platina BilietaiLT button

Mūsų ir Jūsų šimtmetis, arba gegužinė Taline

2018 05 19 Talinas07Man, antrus metus Vilniaus universitete ratiliojančiai studentei, pavasaris, prisijungus prie „Ratilio“ ansamblio, įgijo ypatingą reikšmę. Lietuvių liaudies daina gamtos apsuptyje, vilkint tautinį kostiumą, veikia tarsi gydomoji galia – atsiveria akys, medžiai atrodo žalesni, aplanko pilnatvės jausmas bei suvokimas, jog šalia stovintys jaučia tą patį, o šokiai, griežiant kapelijai, nuveja kasdienes problemas ir veide įtaiso šypseną, nedingstančią ilgą laiką.

Rodos, prieš savaitę dainavome jūrai Palangoje, o štai ir gegužė, skaičiuodama paskutines dienas, kviečia pakelti akis nuo knygų ir apdovanoja mus, ansamblio narius, renginių gausa. Kovo pradžioje apsidžiaugėme Estijos lietuvių bendruomenės kvietimu dalyvauti projekte „100 virėjų virtuvėje“ ir drauge paminėti Lietuvos Valstybės atkūrimo jubiliejų. Nekantraudami susitikti, išsiuntėme Estijon vaizdo sveikinimą, o kad susitikimo ten laukia ne mažiau, įsitikinome išvydę save dainuojančius ant Estijos lietuvių bendruomenės Facebook paskyros viršelio.

2018 05 19 Talinas17Gegužės 19-ąją, pasigrožėję Talino senamiesčiu, pavaikščioję siauromis gatvelėmis bei išklausę gidės pasakojimo apie šalies istoriją, skubėjome į Estijos etnografinį muziejų Vabaõhumuuseum susitikti su lietuvių bendruomene. Čia mūsų laukė šiltas priėmimas, pakili atmosfera, tėvynainių šypsenos bei gardūs lietuviški patiekalai, kuriuos paruošė seklyčios Kolu Kõrts virėjai bei restorano „Paukščių takas“ šefė p. Regina. Šventę pradėję himnu, leidomės į kelią po penkių Lietuvos regionų melodijų vingrybes. Beregint linksmybės persikėlė į lauką, o ten į ratą įsukome ir vietos lietuvius, ir prašalaičius turistus, ir mažus, ir didelius. Po šokių ir dainų smalsius renginio lankytojus supažindinome su lietuvių tautiniais kostiumais bei tradiciniais liaudies instrumentais: į Viliaus, kurį ansamblio nariai pagarbiai praminė „vienu žmogumi – visu ansambliu“, raginimą išmėginti skudučius, daudytes bei ožragį atsiliepę vyrai puikiai atliko sutartinę, tiksliai išpūtė garsus ir susilaukė gausių ovacijų. Ansamblio nariai taip pat pasirūpino, kad vaikai neturėtų progos nuobodžiauti – kvietė jungtis į ratelius, žaisti bei linksmintis drauge.

Padėkoję šventės organizatoriams, apdalyti lauktuvėmis ir šypsenomis, atsisveikinome su šimtmetį švenčiančia valstybe ir patraukėme namo lyginti marškinių, kaspinų, pinti vainikų ir ruoštis tarptautiniam folkloro festivaliui „Skamba skamba kankliai“.

Goda Polikaitytė kairėjeGoda Polikaitytė

(Straipsnis iš ratilio.lt; Estijos lietuvių bendruomenės nuotr.)

Koncertas Skaistei Barkauskas atminti

Skaiste BarkauskasPraėjo metai, kai nebegirdime pianistės-pedagogės, kompozitoriaus Vytauto Barkausko dukters kūrybos. Šis koncertas yra puiki proga pagerbti menininkės atminimą ir dar kartą pasiklausyti jos mėgstamų kūrinių.

Birželio 9 dieną 18 val. Šv. Jonų bažnyčioje (Šv. Jono g. 12, Vilnius) suskambės J. S. Bacho, J. Rheinbergerio, O. Messiaeno, V. Barkausko, M. K. Čiurlionio, M. Regerio, ir kitų kompozitorių kūriniai, kuriuos atliks vargonininkė Jūratė Landsbergytė, violončelininkė Ramutė Kalnėnaitė, fleitininkas Vytautas Oškinis, smuikininkė Dalia Šešelgienė, pianistė Saulė Lapėnaitė.

Skaistė Barkauskas mokėsi Čiurlionio menų mokykloje, vėliau studijų metais išvyko į Vokietiją, ten sukūrė šeimą. Skaistė išsiskyrė savo veiklumu ir užsidegimu, inspiruodavo draugų susibūrimus. Siekiant prisiminti garsią pianistę, koncerto metu bus atliekama jos mėgstamiausia J. S. Bacho Arija D-dur.

Skaityti daugiau: Koncertas Skaistei Barkauskas atminti

Spektaklis „Hinc itur ad astra“

Hinc itur ad astra 551x801Kviečiame į Vilniaus universiteto Dramos teatro spektaklį „HINC ITUR AD ASTRA“, skirtą  autoriaus Povilo Sigito Krivicko 80-mečiui paminėti.

Režisierius Rimantas Venckus

Tai edukacinis spektaklis apie įžymųjį  XVIII a. astronomą, švietėją, VU rektorių Martyną Počobutą.

Martynas Počobutas, XVIII a. pabaigoje Vilniaus universitetą pavertęs išskirtiniu mokslo židiniu, buvo viena iškiliausių Abiejų Tautų Respublikos asmenybių, pagrindinis Lietuvos mokslų akademijos steigimo pagal prancūziškąjį modelį iniciatorius, Londono ir Paryžiaus karališkųjų akademijų narys, vienas žymiausių to meto Europos astronomų, Vilniaus universiteto rektorius (1780-1799). Vilniaus observatorijai pasiūlius, 1979 m. Tarptautinė astronomų sąjunga vieną didelį mėnulio kraterį, kurio skersmuo 195 km (99ºW, 57ºN), pavadino Martyno Počobuto vardu.

Spektaklis rodomas 2018 m. gegužės 26 d. 16 val. VU teatro salėje (Universiteto g. 3)

Įėjimas laisvas

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos