Kotryna Žuravliova – viena iš studenčių, kuri savanorystę matė ne tik kaip prasmingą veiklą, bet ir kaip svarbų žingsnį profesinio kelio link. Ši patirtis mergina padėjo ne tik įgyti praktinių įgūdžių, bet ir suprasti, kokioje srityje ji norėtų toliau tobulėti.
Anot Kotrynos, savanorystė jai tapo tarsi vizitinė kortelė – darbdaviai ją iš karto pastebėjo kaip aktyvią, drąsią, smalsią ir plačiai skirtingomis sritimis besidominčią asmenybę. Jos teigimu, dalyvavimas įvairiuose renginiuose ne tik išryškino asmenines stiprybes, bet ir atvėrė akis į tai, kas jai iš tikrųjų patinka.
Savanorystės metu Kotryna dirbo asistente – padėdavo atlikėjams ruoštis pasirodymams, pasitikdavo žiūrovus, rūpindavosi sklandžia renginių eiga. Dauguma veiklų vyko vakarais po paskaitų, todėl savanorystę merginai pavyko nesunkiai suderinti su studijomis. Didžiausiu privalumu būnant savanore kultūros centre ji laiko tai, kad dažnai galėdavo pasilikti stebėti spektaklių ar koncertų – tai tapo įkvėpimo bei naujų idėjų šaltiniu.
Kotryna iš arti susipažino su scenos gyvenimo užkulisiais. Ji pastebėjo, jog menininko darbas reikalauja ne tik talento, bet ir didžiulės emocinės stiprybės – prieš pasirodymus tenka susikaupti net ir būnant prastos nuotaikos, nes scenos darbas reikalauja profesionalumo ir gebėjimo veikti pagal scenarijų bet kokiomis aplinkybėmis.
Savanorystė jai tapo ne tik vertinga patirtimi, bet ir atradimų lauku – tiek apie save, tiek apie profesinį pasaulį.