Vidas Pinkevičius

Turbūt ne vienam iš jūsų kyla klausimas: o iš kur atsiranda oras vamzdžiuose? Vargonuose orą i vamzdyną paduoda vienas ar keli pūstuvai, o oro spaudimą reguliuoja dumplės. Dumplės gali būti vadinamos vargonų plaučiais. Iš ten oras kanalais keliauja į įvairių manualų ar pedalų oro dėžes.

Viršuje esančiose nuotraukose matosi vienas iš trijų VU šv. Jonų bažnyčios vargonų pūstuvų ir dumplių fragmentai.

Ankstesniais laikais, kai nebuvo elektros, dumples turėdavo kojomis pumpuoti specialūs žmonės, vadinami kalkantais arba dumpliuotojais. Dažniausiai tai būdavo stambūs vyrukai, kurių paslaugos gana brangiai kainuodavo, ypač žiemą, kai būdavo šalta. Dėl šios priežasties pagrindinis vargonininkų praktikavimosi instrumentas buvo klavikordas (klavišinis styginis instrumentas), o ne vargonai. Kad primintų ankstesnius laikus, VU šv. Jonų bažnyčios vargonuose yra tokia registro traukė Calcant. Kai nebūdavo elektros, tokio registro mechanika pasiekdavo atskirą dumplių kambarėlį, kur suskambėdavo varpelis dumpliuotojui.

Nuotraukoje viršuje matosi raudonos spalvos Calcant traukė šv. Jonų bažnyčios vargonuose, kurios pagalba įjungiami vargonų pūstuvai.

Sekant tuo metu pasaulyje vyravusias vargonų statybos tendencijas, šis instrumentas buvo pastatytas laikantis nuostatos, kad juo galėtų būti atliekama kuo įvairesnis repertuaras: nuo Baroko iki šiuolaikinių vargoninių kompozicijų. Juos pastatė UAB "Vilniaus vargonų dirbtuvė". Statybos darbai truko keliolika metų ir vargonai pirmąkart suskambėjo 2000 m. Tai yra didžiausi vamzdiniai vargonai Lietuvoje, turi 3 klaviatūras arba manualus, pedalus ir 64 registrus. Nuotraukose apačioje matosi VU šv. Jonų bažnyčios vargonai ir vargonų griežykla.

Šie vargonai yra grynai mechaninis intrumentas, t.y. kelias nuo klavišo iki vamzdžio (arba traktūra) susideda tik iš medinių balanėlių bei sklendžių, dažnai veikiančių sverto principu. Registrų sistema taip pat yra mechaninė. Nuotraukose apačioje matosi šv. Jonų bažnyčios vargonų traktūros fragmentai.

Apačioje matyti VU šv. Jonų bažnyčios vargonų registrų sistemos fragmentai. Iš šių nuotraukų matyti, kad ši sistema yra iš tiesų labai sudėtinga. Visos šios svirtelės reikalingos tam, kad ištraukus iš abiejų manualų pusių esančias registrų traukes, būtų įmanoma pajudinti kokrečią sklendę, esančią galbūt kažkur labai aukštai. Kad pasiekti ją, šioms mechaninėms svirtelėms reikia apeiti kitas kliūtis, kaip oro dėžės, oro kanalai, traktūros dalys ir kt. Kadangi tai yra pats didžiausias instrumentas Lietuvoje, visa mechanika yra pakankamai sudėtinga.

Antro manualo registrų vamzdžiai yra patalpinti atskiroje dėžėje, kurios priekyje yra įmontuotos medinės žaliuzės – taip vadinamasis šveleris. Uždarant arba atidarant šį mechanizmą specialiu pedalu, vargonininkas gali laipsniškai patylinti arba pagarsinti antro manualo registrų skambesį. Tai tinka dažnam romantiniam bei šiuolaikinam kūriniui. Nuotraukoje kairėje matosi VU šv. Jonų bažnyčios vargonų švelerio pedalas, o dešinėje – pačios žaliuzės.

Beje, ar jums patinka vargonai? Ar norėtumėte pabūti vargonų viduje tarp tūkstančių didelių ir mažų vamzdžių? Atsisiųskite nemokamą video ekskursiją po didžiausius Lietuvos vargonus. Video ekskursiją veda vargonininkas Vidas Pinkevičius.