Ratilio

Norėdami skaityti daugiau spauskite straipsnio pavadinimą
.
  • Atrasti lietuvybę svetur

    Dažnai keliaudami siekiame ar slapčia viliamės pabėgti nuo savęs ir pasinerti į kitą pasaulį. Tačiau ne visos kelionės sukasi apie kito pažinimą; kartais (o gal ir visada) išvykstame tikėdamiesi sužinoti ką nors naujo apie save ar permąstyti, susistyguoti tai, kas ilgainiui išsiderina ar nugula po kasdieniais rūpesčiais minčių dugne. Tokia buvo 2017 m. birželio 6–14 dienų „Ratilio“ išvyka į Kazachstaną – jautri, tautiška ir ypač praturtinanti – turbūt kiekvienas grįžome šį tą apgalvoję, ko nors pasisėmę ir naujaip išvydę tiek Lietuvą, tiek save pačius.

    Viena vertus, progų reflektuoti ilgai ieškoti nereikėjo – vien ko vertos 9 valandos Maskvos oro uoste belaukiant skrydžio į Karagandą. Per tiek laiko ir galimybes stoti į magistrantūrą apsvarstai, ir dienoraščio puslapius poezijom aprašai, ir suspėji vėl suabejoti viskuo, ką prieš akimirką sugalvojai, smegenų vingiais paklaidžiojęs. Visgi pats vizito tikslas – kartu su lietuvių delegacija dalyvauti projekte „Neužgyjantys istorijos randai“ – žadėjo neišvengiamą akistatą su skaudžia tautos, vadinasi, ir savo, praeitimi, tad peno mintims tikrai netrūko.

    2017 06 Kazachstanas1  2017 06 Kazachstanas2

  • Knyga „Lietuvos etnografinių regionų atspindžiai Vilniaus universiteto folkloro ansamblyje RATILIO“

    Ratilio albumas 1Artėjant 2017 metams, kurie paskelbti Tautinio kostiumo metais, Vilniaus universiteto folkloro ansamblis „Ratilio“ išleido knygą-albumą.

    Tautinis kostiumas - vienas iš tautos ir valstybės simbolių, etninio tapatumo ir nacionalinės kultūros išraiškos forma. Ši knyga vaizdžiai atskleidžia Lietuvos etninių regionų tautinių kostiumų išskirtinumus. Joje ekspresyviomis nuotraukomis parodomas tautinių drabužių grožis, raštų ir spalvų įvairovė.

    Knygoje lietuvių ir anglų kalbomis trumpai aprašyta istorinė folkloro ansamblio „Ratilio" tautinių drabužių kaita su buvusių ansamblio narių liudijimais. Didžioji knygos dalis – nuotraukos, kuriose, suskirstytose į 6 skyrius (Archeologiniai drabužiai, Aukštaitijos, Žemaitijos, Mažosios Lietuvos, Dzūkijos ir Suvalkijos regionų kostiumai), vaizduojami pilni kostiumai ir jų detalės, pademonstruotos dabartinių ansamblio narių ir užfiksuotos profesionalios fotografės Natalijos Rancevos.

    Leidiniu siekiama paskatinti bendruomenes didžiuotis savo etnografinių regionų savitumais, kilme bei tradicijomis, patraukti jaunimą domėtis ir puoselėti savitą regionų kultūrą, ypač lietuvius, gyvenančius užsienyje. Taip pat ši knyga-albumas tinka supažindinti užsieniečius su lietuviško tautinio kostiumo grožiu – ji gali tapti puikia dovana.

    Sudarytojos Milda Ričkutė ir Natalija Ranceva
    Archeologinių kostiumų meninės rekonstrukcijos autorė archeologė dr. Daiva Steponavičienė
    Lietuvos etnografinių regionų kostiumų rekonstrukcijų autorės: Danutė Keturakienė, Dalia Zagnoj, Danutė Tamošaitienė, Rūta Kučinskienė, Bronė Zadojenkienė, Virginija Markevičienė
    Fotografė Natalija Ranceva
    Tekstų autorės: Milda Ričkutė, Daiva Steponavičienė
    Fotografuota Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse

    LKT Logotipas

    Projektas iš dalies finansuotas Lietuvos kultūros tarybos ir Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos.

    Knygą Vilniaus universiteto užsakymu išleido VšĮ „Akademinė leidyba“, 2016.

    ISBN 978-9955-33-701-0
    UDK 391(474.5)(084) Ri31
    Kieti viršeliai, spalvotos iliustracijos, 104 p.
    Aukštis 24,5 cm, plotis 17,4 cm, storis 1,1 cm.

    Knygą platina VU Kultūros centras, susisiekite adresu kultura@kc.vu.lt

    RAtilio issuu

  • Book „RATILIO. Reflections of Lithuanian Ethnographic Regions in Vilnius University Folklore Ensemble"

    Ratilio albumas 1As we approach the year 2017, which were announced the Year of National Costume in Lithuania, Vilnius University Folklore Ensemble "Ratilio" published a book-album.

    National costumes are one of the nation's and the state symbols of ethnic identity and national culture.This book vividly reveals the uniqueness of each Lithuanian ethnic region's traditional costume. Expressive photographs show the beauty of ethnic clothing, of patterns and colors.

    The book describes the historical folklore ensemble "Ratilio" costume change witnessed by former ensemble members bothinLithuanian and English languages. Pictures, divided into 6 sections (Archaeological clothing, Highland (Aukštaitija), Samogitia (Žemaitija), Lithuania Minor, Dzūkija and Suvalkija regional costumes), depicted full costumes and their specialdetails, showcased by the current ensemble members and taken by a professional photographer Natalija Ranceva.

    This publication aims to encourage communities to take pride in their ethnographic regional identity, origin and traditions, to attract young people to take interest in and foster a unique regional culture, especially Lithuanians living abroad.Also, this book-album will be very educational for foreigners - it can be a wonderful gift.

    Compiled by Milda Ričkutė and Natalija Ranceva
    Author of the artistic reconstruction of archaeological costumes, archaeologist Dr. Daiva Steponavičienė
    Lithuanian ethnographic costume reconstruction authors: Danutė Keturakienė, Dalia Zagnoj, Danutė Tamošaitienė, Rūta Kučinskienė, Bronė Zadojenkienė, Virginija Markevičienė
    Photographer Natalija Ranceva
    Text authors: Milda Ričkutė, Daiva Steponavičienė
    Photographed in the Lithuanian Ethnographic Open-Air Museum in Rumšiškės

    The project is partially financed by the Lithuanian Council for Culture and the Ministry of Culture of the Republic of Lithuania.

    The book was published by PI "Akademinė leidyba", 2016.

    ISBN 978-9955-33-701-0
    UDK 391 (474.5) (084) Ri31

    Hardcover, color illustrations, 104 pages.
    Dimensions: H 24,5 cm, W 17,4 cm, T 1,1 cm.

    The book is being sold in these bookstores in Lithuania.

    The book is distributed by the Vilnius University Center of Culture. Contact kultura@kc.vu.lt for more info.

    RAtilio issuu

  • Lietuvos kariuomenės dienai - folkloro ansamblio „Ratilio“ koncertas

    2015 11 27 Ratilio plakatas mazas2015 m. lapkričio 23 d. 18 val.
    Šv. Jonų bažnyčioje, Šv. Jono g. 12, Vilnius

    „Žinia. Ženklas. Žalnierius. Žūtis...“

    Vilniaus universiteto folkloro ansamblis „Ratilio“, įkvėptas pilko rudenėjančio dangaus bei lapkričio švenčių, kviečia į ramybės ir susikaupimo valandą, kurioje suteiks progą ne tik pasiklausyti gražiausių tradicinių kūrinių, bet ir per dainų simboliką apmąstyti praeities bei dabarties realijas. Koncerte Šv. Jonų bažnyčioje ansamblio nariai atliks sutartines ir tradicines dainas karine-istorine bei našlaičių temomis.

    Bilietus platina BILIETAI LT

    Sekite naujienas Facebook'e

  • Visas VU šoka

    Ačiū visiems dalyvavusiems šokėjams! Vakaronės akimirkos

    Iki kito karto! Visas VU soka plakatas 33 566x800

    -------------

    Studente, dėstytojau, darbuotojau,

    Šokime drauge savo Universitete tradiciškai ir be stabdžių!

    Tradicinių šokių vakaronė visiems Universiteto žmonėms ir jų šeimoms.

    Šoka visi - ir mokantys, ir žali!

    -------
    Lithuanian traditional dances at Vilnius University!

    For the first time the whole community of Vilnius University will gather to dance traditional dances.

    Students, professors, staff members and their families – everybody dance!


    Akcijos "Visa Lietuva šoka" dalis.

    Daugiau informacijos: Visas VU šoka

     

     

  • VU studijavusį japoną sužavėjo mūsų liaudies muzika

    yusuke yasudaPirmą kartą japoną Yusuke Yasuda pamačiau per Vilniaus universiteto 435 metų jubiliejui skirtą koncertą „Vivat, Academia“ Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. Už nugaros buvo girdėti nuostabos kupini šnabždesiai: nejaugi kitatautis groja VU folkloro ansamblyje „Ratilio“? Tačiau koncerto klausytojams tikrai nepasivaideno – metus VU Komunikacijos fakultete studijavęs Yusuke tikrai dalyvavo šio ansamblio veikloje.

    Sudomino būtent „Ratilio“

    „Perskaitęs visų VU ansamblių aprašymus, pagalvojau, kad „Ratilio“ man būtų gera vieta išmokti ir praktikuoti lietuvių liaudies muziką. Taigi rudens semestro pradžioje nuėjau į perklausą. Man buvo duotas smuikas, kuriuo tiesiog turėjau pagroti. Kadangi Japonijoje daug grodavau, klausydavau liaudiškos muzikos per „Youtube“, nesunku buvo tą padaryti. Pasirinkau airių liaudies muzikos kūrinėlį. Taip tapau „Ratilio“ nariu“, – prisimena pašnekovas. Vaikinas ansamblyje ne tik grodavo smuiku, bet ir šokdavo. Prisipažįsta norėjęs dainuoti, tačiau to negalėjęs dėl lietuvių kalbos barjero. „Kadangi niekaip negalėdavau prisiminti lietuviško teksto, galiausiai pasidaviau“, – šypteli Yusuke.

    Dėl intensyvių studijų pavasario semestre jam teko paaukoti savo veiklą VU folkloro ansamblyje „Ratilio“, nes repeticijoms paprasčiausiai nebeliko laiko. „Gaila, kad negalėjau dalyvauti tarptautiniame folkloro festivalyje „Skamba skamba kankliai“ kaip „Ratilio“ narys, nes nelankiau repeticijų“, – apgailestauja Yusuke.

    Pašnekovas su dėkingumu kalba apie šį VU folkloro ansamblį ir jo narius, draugiškai priėmusius į savo būrį, nors Yusuke ir nemokėjo lietuviškai: „Jie kalbėjo su manim angliškai, stengėsi bendrauti. Man šiame kolektyve buvo labai gera, jauku, tad itin vertinu šią suteiktą galimybę.“

    Vietoj klasikinės muzikos pasirinko liaudies

    Yusuke domisi europietiška liaudies muzika. Vaikystėje smuiku grodavo klasikinę, bet ji vaikinui nebuvo tokia įdomi, taigi baigęs mokyklą liovėsi groti. Kai pradėjo studijuoti universitete, vėl užsinorėjo. Pašnekovą žavi liaudies muzika, ypač airių. Tačiau jam patinka ir lietuviško folkloro skambesys, kuris, anot vaikino, yra paprastas. „Apskritai lietuvių liaudies muzika, palyginti su airių, nesudėtinga ir daug lengvesnė už klasikinę. Japonijoje liaudiškos muzikos negrojame smuiku. Turime savus tradicinius instrumentus, kurių čia tikrai nerasite. Kadangi ilgai grojau klasikinę muziką, žinau, kokia ji nelengva. Man jūsų liaudišką muziką buvo nesunku išmokti. Be to, dažnai reikia kartoti tą pačią melodiją. Šokėjams dėl to lengva šokti“, – apie mūsų folklorinės muzikos ypatumus kalba Yusuke.

    Kuo mūsų folkloro ansambliai skiriasi nuo Tekančios Saulės šalies ir kaip jie atrodo japono akimis? Japonijoje vyrai ir moterys nešoka poromis, ir vienas su kitu neturi jokio fizinio kontakto. „Man tai buvo taip keista. Kai šokau pirmą kartą, šiek tiek nervinausi ir jaudinausi. Negalėdavau žiūrėti į savo partnerės veidą. Tačiau ši sąveika tarp lyčių mane žavi. Manau, galbūt dėl to lietuvių vyrai moka bendrauti su moterimis“, – įspūdžiais ir samprotavimais dalijasi Yusuke. Jį nustebino ir skirtingų kartų atstovų dalyvavimas liaudiškuose ansambliuose. Kiekvieną ketvirtadienį ant Tauro kalno vykdavo liaudiškų šokių vakaras, kuriame mielai dalyvaudavo ir Yusuke: „Į šį vakarą susirenka skirtingų kartų žmonės. Taigi turėjau progą su jais pabendrauti. Man tai buvo labai įspūdinga.“

    Studijos paremtos laisvųjų menų principu

    Akita International universitetas, kuriame studijuoja Yusuke, skatina savo studentus metams išvykti pastudijuoti į užsienį. Vaikinas norėjo studijuoti žiniasklaidos dalykus, nes jo universitete jai nėra skiriama daug kursų. Beje, ten ir studijos kitokios nei pas mus, nes paremtos laisvųjų menų (lot. artes liberales) principu – studijuojamos skirtingų mokslo rūšių disciplinos: „Geroji pusė ta, kad įgauni supratimą apie daugelį dalykų, blogoji – kad neįgyji konkrečios specialybės.“ Taigi jis siekė išvykti į bet kurią Europos šalį. Lietuvą pasirinko ne tik dėl mūsų liaudies muzikos, bet ir todėl, kad pašnekovo universitete studijavo lietuvis iš Kauno, su kuriuo susipažino. Jo pasakojimai apie Lietuvą labai sudomino Yusuke.

    Vilniaus universiteto pasirinkimą nulėmė ne tik abiejų mokslo institucijų bendradarbiavimas, bet ir Komunikacijos fakulteto siūloma studijų programa, kuri japoną sudomino. Savo sprendimo jis tikrai nesigaili. Studijos čia buvo kitokios nei Japonijoje: „Mano universitete taisyklės gana griežtos, ypač kalbant apie lankomumą. Jeigu praleidi tris paskaitas, galutinis įvertinimas mažinamas vienu balu. Čia lankymas neprivalomas, neužduodama tiek daug namų darbų kaip mano universitete. Pas jus ir mažiau paskaitų. Dėl to net savotiškai džiaugiuosi, nes galėjau gilintis į lietuvių liaudies muziką.“ Studentą sužavėjo ir Vilniaus universiteto pastatai, architektūra, mat Akita International universitetas, palyginti su mūsų, dar labai labai jaunas – jis įkurtas tik prieš dešimtmetį.

    Nors pašnekovas jau sėkmingai išlaikė visus egzaminus, tačiau į gimtinę grįžti neskuba. Jis planuoja šiek tiek pakeliauti po Europą… dviračiu. Jo kelionės galutinis tikslas – pietvakarinė Prancūzija, kur vyks didelis liaudiškos muzikos ir šokių renginys.

    Straipsnis publikuotas laikraštyje „Universitas Vilnensis“ (birželis, Nr. 4)

    http://naujienos.vu.lt/pokalbiai/vu-studijavusi-japona-suzavejo-musu-liaudies-muzika/

  • Armėniški memuarai

    arbuz 300x200

    Jau kuris laikas, kai vaikštau Vilniaus gatvėmis, bet mintimis vis nuklystu į Jerevaną, Sevano ežero pakrantes, kalnuotas vietoves, kurių nė pavadinimų negalėčiau pasakyti, ir spurdu prisiminusi tas penkias dienas, kurias su ratiliokais praleidome Armėnijoje, laiką, kupiną netikėtų patyrimų ir naujų pažinčių.

    Vos atvykusius mus ištiko pirmieji netikėtumai. Pirmiausia dingo Giedrės lagaminas (jo laukti teko, tiesa, ne tik tą vakarą, bet visas 3 dienas). Be to, niekas mūsų nelaukė. Bent taip pasirodė iš pirmojo žvilgsnio. Nustebusiems oro uosto darbuotojams pirmosiomis sekmadienio minutėmis spėjom sudainuoti ne vieną dainą, kol sulaukėm mūsų pasitinkant. Ilgainiui supratom, jog armėnų laiko supratimas tiesiog yra kiek kitoks nei mūsų, tačiau pirmosiomis dienomis mus tiesiog erzino tai, kad niekas nevyksta sutartu laiku: tenka laukti, laukti ir... nespėti, kur buvo planuota. Kad vietiniams tai neatrodo keista vėliau parodė tai, kad ir į valanda vėluojantį koncertą klausytojų susirinkdavo. Vietiniai vairavimo ypatumai taip pat jau pirmąjį vakarą privertė nusišypsoti (kartais ir baimingai), o prieš einant gulti jau nebebuvo aišku, ko tikėtis iš rytdienos.