Sidebar

2017 01 21 Aušra ir Vidas Pinkevičiai prie seniausių Berlyno vargonųeditedŠeštadienį, sausio 21 d. 18 val. dr. Aušra Motūzaitė-Pinkevičienė ir dr. Vidas Pinkevičius VU Šv. Jonų bažnyčioje vargonų muzikos mylėtojus kviečia į koncertą „Maria Zart“, kuris yra XVII ciklo „7 vargonų muzikos šimtmečiai“ dalis.

Šiuo koncertu vargonininkai siekia Lietuvoje pristatyti ne tik gerai žinomas didžiųjų meistrų kompozicijas, bet ir retai atliekamus vargonų lobyno perlus.

Koncerto programoje skambės Johanno Sebastiano Bacho „Wir glauben all‘ an einen Gott“, BWV 680, Estampie iš Robertsbridžo Kodekso, „En avois“, „Wach auff mein hort“, „Mit ganczem Willen“ ir „Paumgartner“ iš Lochamerio giesmyno, Arnoldto Schlicko „Maria Zart“, Franzo Tunderio Praeambulum in g ir Kanzona, Louis James Alfred Lefebure-Wely Sortie Es-dur, Ad Wammeso „Mirroir“, V. Pinkevičiaus variacijos „O Master, Let Me Walk With Thee“ („O Viešpatie, leisk man eiti su Tavim kartu“) ir improvizacijos.

 

Kaip pasakojo Aušra Motūzaitė-Pinkevičienė, jai labiausiai iš šios programos patinka XVI a. vokiečių kompozitoriaus A. Schlicko „Maria Zart“.

„Šios kompozicijos grožis kyla iš skaidrios trijų balsų faktūros, kur abi rankos ir kojos groja atskiras melodines linijas. Vargonuojant visada kyla įspūdis, kad gieda 3 žmonės. Tai suprantama, nes originalas ir yra parašytas vokaliniam ansambliui,“ – teigė vargonininkė.

Aušrai praktikuojantis daugiausia rūpesčių kelia XIX a. prancūzų virtuozo L.J.A. Lefebure-Wely Sortie Es-dur.

„Šio šmaikštaus kūrinio kulminacijoje greitėja tempas, bet atsiranda daug spalvingų moduliacijų. Nesinori visko paversti į košę. Priešingai, klausytojai turi pajausti naujų tonacijų ir nuotaikų kaitą,“ – sakė menininkė.

Per artimiausius mėnesius Aušra norėtų paruošti J.S. Bacho Preliudą ir fugą Es-dur, BWV 552, kuriuos ji vargonavo Nebraskos universitete doktorantūros studijų metu.

“Kovo mėnesį Bacho gimtadieniui kartu su Vidu tikiuosi pagroti šio didžiojo meistro kūrinių koncertą. Es-dur preliudas ir fuga yra kiekvieno vargonininko svajonė,“ – vylėsi Aušra.

Anot Vido Pinkevičiaus, jam gražiausias yra dabarties Nyderlandų kompozitoriaus, jo draugo Ad Wammeso „Mirroir“ (veidrodis), kurį Lietuvoje jis atliks pirmąjį kartą.

„Su Adu susipažinau per savo Vargonavimo paslapčių podkastą, kurio metu kompozitorius su 89 šalių vargonininkų bendruomene dalinosi įžvalgomis apie savo kūrybą,“ – pasakojo vargonininkas.

Vidui sunkiausia yra sugroti jo paties kompoziciją – variacijas „O, Master, Let Me Walk With Thee“, kurios Lietuvoje skambės pirmąjį kartą.

„Šį kūrinį 2015 metais užsakė sukurti viena mūsų tinklaraščio skaitytojų iš JAV, norėdama atlikti jį savo bažnyčios atšventinimo iškilmėse,“ – prisiminė menininkas.

Artimiausiu metu Vidas norėtų išmokti Lietuvoje dar negirdėtą vieną naujausių Ad Wammeso opusų – „Kelionė greituoju traukiniu“.

„Šį kūrinį kompozitorius sukūrė pervažiavęs greituoju traukiniu Balkanų regioną. Mane žavi jo minimalistinė skaidri muzikinė kalba ir nenustojantis judėjimas“ – mintimis dalinosi vargonininkas.

Šeimyninio Pinkevičių vargonų dueto narių muzikiniai keliai glaudžiai susiję – tiek Vidas, tiek Aušra studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, o 2001-2003 m. – Rytų Mičigano universitete (JAV), kur abu įgijo Humanitarinių mokslų magistro diplomą. 2006 m. drauge baigė Nebraskos-Linkolno universitetą (JAV), kur apsigynė Muzikos menų daktaro laipsnius. Ypatinga dr. Aušros Motūzaitės-Pinkevičienės domėjimosi sritis – XVII a. Šiaurės Vokietijos vargonų meistrai ir J. S. Bachas. V. Pinkevičius yra aktyvus vargonų ir improvizacijos meno populiarintojas. Vidas yra Nacionalinės vargonininkų asociacijos prezidentas, o Aušra – asociacijos generalinė sekretorė. Abu Pinkevičiai taip pat dėsto Nacionalinėje M. K.Čiurlionio menų mokykloje ir yra Vilniaus universiteto vargonininkai.

Šis renginys yra VU Kultūros centro organizuojamo ciklo „Muzikos valanda VU Šv. Jonų bažnyčioje“ dalis. Ciklo organizatoriai siekia supažindinti klausytojus su daugiau kaip 2000 metų istoriją turinčiu Muzikos instrumentų karaliumi, didžiausiais Lietuvos vargonais, atskleisti šio instrumento grožį ir itin plačias galimybes bei siūlo pasižiūrėti nemokamą video ekskursiją po VU Šv. Jonų bažnyčios vargonus: http://www.vargonininkai.lt.

Bilietai parduodami bilietailt logo 2 01

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos