Šeštadienį, sausio 30 d. 18 val. koncertų ciklas „Muzikos valanda Šv. Jonų bažnyčioje“ vargonų muzikos mylėtojus kviečia į vargonininko Gedimino Kviklio koncert1, skirtą vargonininko, kompozitoriaus, chorvedžio Česlovo Sasnausko (1867 06 19 – 1916 01 18)100-sioms mirties metinėms.
Programoje skambės Preliudas ir fuga (su kanonų intarpais) a-moll, ,,Il Pensiero“(Adorabo Te), Fuga F-dur, Largo (Kanonas) d-moll, Postludium (Fuga) a-moll, Fuga J. Naujalio ,,Pulkim ant kelių“ tema, Postlude pour grand orgue avec pedal, lenkų bažnytinės giesmės ,,Garbę Tau, Šlovę“ tema A-dur, Fuga ,,Kyrie de Angelis“ Es-dur, Introdukcija ir dvitemė fuga su choralo intarpu c-moll.
Pasak Gedimino Kviklio, vargonininko, kompozitoriaus, chorų vadovo Česlovo Sasnausko kelias – nuo kaimo vargonininko iki Rusijos imperijos sostinės Sankt-Peterburgo pagrindinės katalikų Šv. Kotrynos bažnyčios vargonininko, choro vadovo, Dvasinės akademijos profesoriaus ir kompozitoriaus, kuriam vargonų kūrinius užsakinėjo Europos leidėjai, greta vedančių Rusijos kompozitorių A.Glazunovo, S. Tanejevo, C. Kiuji ir kt.
Jam priklauso ne tik puikiosios mūsų chorinės dainos („Kur bėga Šešupė“, „Užmigo žemė“, „Karvelėli“ ir kt.) ar mūsų bažnytinės muzikos šedevras giesmė ,,Marija, Marija...“, du Requiem, bet ir profesionaliausi to meto lietuvių vargonų muzikos veikalai.
Jų turime devynis. Penki buvo atspausdinti 1909 ir 1911 J. Dieboldo (Freiburge) ir 1910 O. Gausso (Regensburge) vargonų muzikos rinkiniuose, kiti liko rankraščiuose, laimei, išsaugotuose Kauno arkivyskupijos kurijos archyve. Iš pastarųjų buvo atlikta tik Introdukcija ir dvitemė fuga c-moll. Tad trys suskambės pirmąkart. Tai vargonų pjesė ,,Il Pensiero“(Svajonė), kurios turinį nurodo prierašas ,,Adorabo Te“(Šlovinu Tave), iš rankraščio pirmąkart prabils ir Postliudas lenkų bažnytinės giesmės ,,Garbę Tau, Šlovę..“ (Twoja szesc, chvala“) tema.
Č. Sasnauskui buvo užsakytas ir vargonų kūrinys populiarios lietuvių bažnytinės giesmės – jis pasirinko J. Naujalio ,,Pulkim ant kelių“ – tema. Gaila, fuga šiame rankraštyje liko neužbaigta, tačiau kompozicinis meistriškumas juntamas jau nuo pirmųjų taktų. Č. Sasnausko rankraščiai labai tikslūs ir švarūs, jų iššifravimas nekelia jokių abejonių. Su rankraščiais galima buvo palyginti ir kūrinius, atspausdintus ir redaguotus minėtų J. Dieboldo ir O. Gausso.
Visi devyni kūriniai drauge šiame koncerte bus atliekami pirmą kartą.
G. Kviklys Č. Sasnausko vargonų kūrinius leidybai pateikė jau 2014 metais su viltimi, kad jie pagaliau pirmąkart bus atspausdinti bent jau minint šimtąsias mirties metines. Įvadą šiam leidiniui parašė žymiausias Č. Sasnausko kūrybos tyrinėtojas Prof. Vytautas Landsbergis.
Vargonininkas, klavesinininkas, pedagogas G. Kviklys Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigė fortepijono (S. Vainiūno klasė) ir vargonų (L. Digrio klasė) studijas. Klavesino meną studijavo Prahos muzikos akademijoje (prof. Z. Ružičkovos kl.). Yra M.K. Čiurlionio menų gimnazijos dėstytojas ir LMTA vargonų ir klavesino katedros docentas. Daug koncertuoja Lietuvoje ir užsienyje. Serijai „Lietuvos vargonai” įrašė XVIII-XIX a. istorinių vargonų muzikos plokštelę.
Šis renginys yra VU Kultūros centro organizuojamo ciklo „Muzikos valanda VU Šv. Jonų bažnyčioje“ dalis. Ciklo organizatoriai siekia supažindinti klausytojus su daugiau kaip 2000 metų istoriją turinčiu Muzikos instrumentų karaliumi, didžiausiais Lietuvos vargonais, atskleisti šio instrumento grožį ir itin plačias galimybes bei siūlo pasižiūrėti nemokamą video ekskursiją po VU Šv. Jonų bažnyčios vargonus: http://www.vargonininkai.lt.
Bilietai parduodami BILIETAI LT
Daugiau informacijos:
dr. Vidas Pinkevičius,
VU Kultūros centro vargonininkas
Tel.: 8-617-88017,
El. p.: ;