Apie vargonų registrus: principalai

Vidas Pinkevičius

Klausydamiesi vargonų muzikos, ar dažnai susimąstote, kokie registrai arba balsai skamba? Jeigu galėtumėte atskirti vienus registrus nuo kitų, ar būtų įdomiau klausyti muzikos kūrinio? Man atrodo, kad būtų gerokai įdomiau, todėl šiandien jums norėčiau papasakoti apie pagrindinius vargonų registrus arba balsus - principalus.

Apskritai, vargonų registrai būna keturių rūšių: principalai, fleitos, styginiai ir liežuvėliniai. Pirmiausiai aptarkime 8‘ (skaityti – aštuonių pėdų) principalą.

Beje, vamzdžių ilgis vargonuose matuojamas pėdomis, o viena pėda yra maždaug 30 cm. Tai reiškia, kad 8‘ principalo žemiausias vamzdis C bus apie 2m 40cm aukšcio. 8‘ registro aukštis atitinka fortepijonu išgaunamo garso aukštumą. Tačiau registrų būna įvairių pėdų: 32, 16, 8, 4, 2, 1, ir kitų. Vargonų registro garsas, priklausomai nuo to, kelių pėdų jis yra, gali skambėti viena, dvejomis ar net trejomis oktavomis aukščiau ar žemiau negu, kad parašyta natose.

Štai kodėl vargonai yra tituluojami „Muzikos instrumentų karaliumi“, nes tokių galimybių neturi nei vienas kitas instrumentas. Su vargonų galimybėmis gali susilyginti nebent simfoninis orkestras, tačiau reikia neužmiršti, kad orkestre groja daugybė žmonių, o vargonininkas tai gali padaryti pats vienas.

principalai 1

Bet sugrįžkime prie principalo. Tai yra pagrindinis vargonų registras. Įvairių pėdų principalus tradiciškai matome vargonų prospekte, t.y. išorėje matomi vamzdžiai. Principalo tembras yra tvirtas ir aiškus. Principalai dažniausiai yra pagaminti iš metalo (švino ir alavo lydinio).

Nuotraukoje kairėje matosi VU šv. Jonų bažnyčios vargonų prospekto principalų vamzdžiai. Atkreipkite dėmesi, kad prospektiniai vamzdžiai dažniausiai spindi ryškiau negu viduje esantys. Taip yra dėl to, kad išorėje matomi vamzdžiai turi daugiau alavo – net 70 procentų ir tik 30 procentų švino.

principalai 2

Ne paslaptis, kad vargonais galima groti ir kojomis pedaline klaviatūra. Vieni kūriniai turi mažiau virtuozišką pedalų partiją, o kiti – daugiau. Jausmas, grojant virtuozišką pedalų partiją prilygsta jausmui šokant. Taigi, kam patinka šokti, tam turėtų patikti ir groti pedalais.

Nuotraukoje dešinėje – VU šv. Jonų bažnyčios vargonų pedalinė klaviatūra. Ten visi klavišai yra tokie patys kaip ir rankų klaviatūrų - manualų, tik nudažyti viena spalva. Pedalai yra stambesni negu manualų klavišai, nes kojomis grojama tik pėdos priekiu ir kulnu, o ne visais 5 kojų pirštais :)

Beje, ar jums patinka vargonai? Ar norėtumėte pabūti vargonų viduje tarp tūkstančių didelių ir mažų vamzdžių? Atsisiųskite nemokamą video ekskursiją po didžiausius Lietuvos vargonus. Video ekskursiją veda vargonininkas Vidas Pinkevičius.